Likę pinigai – 6,1 mln. iš pradinių 9,4 mln. eurų – buvo „iš anksto“ grąžinti skolą nupirkusiai Rusijos įmonei „Aviazapčast“, sakoma partijos antradienį paskelbtame pranešime.
RN atstovai tikisi, kad atsikračius skolos baigsis tokie išpuoliai, kaip prezidento Emmanuelio Macrono, pernai per rinkimų debatus apkaltinusio jų kandidatę Marine Le Pen „priklausomybe nuo Rusijos režimo“ ir prezidento Vladimiro Putino.
Kai M. Le Pen „kalbasi su Rusija, ji kalbasi su savo bankininku“, tuo metu sakė E. Macronas.
RN, po E. Macrono perrinkimo laimėjęs dešimtis vietų parlamente, įgijo galimybę gauti daugiau milijonus siekiančio viešojo finansavimo, o tai leido grąžinti Rusijai skolą iki 2028 m. galutinio termino. Partijos pranešimas apie skolos grąžinimą paskelbtas kitą dieną, kai M. Le Pen pareiškė esanti „natūrali partijos kandidatė“, vėl sieksianti prezidento pareigų 2027 m., kai baigsis antroji ir paskutinė E. Macrono kadencija.
Pirmojo Čekijos ir Rusijos banko (FCBR) paskola padėjo partijai gyvuoti nuo 2014 m., kai, jos teigimu, Prancūzijos skolintojai atsisakė pratęsti kreditą. Vėliau, FCBR žlugus, įsiskolinimą perėmė „Aviazapčast“, buvusiems Rusijos kariškiams priklausanti lėktuvų detalių įmonė.
Pernai RN pradėjo parlamentinį tyrimą dėl užsienio kišimosi į Prancūzijos politiką, kad apsivalytų nuo įtarimų, jog veikia Rusijos interesais. Tačiau komitetas nustatė, kad RN buvo Rusijos „pakaitalas“ Prancūzijos politikoje ir „derino“ su Kremliumi savo pranešimus, kai 2014 m. Maskva paskelbė aneksavusi Ukrainos Krymo pusiasalį.
Partija taip pat prieštarauja, kad Prancūzija teiktų pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai, ir nebalsavo, kai Prancūzijos parlamentas pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO.
M. Le Pen „nerodo jokių ženklų, kad nutraukė ryšius su Kremliumi, – komentavo visuomeninis transliuotojas „FranceInfo“. – Jei ji ir toliau laikysis prorusiškos pozicijos, bent jau įrodys, kad tai daro ne iš savanaudiškumo, o toks yra jos politinis pasirinkimas“.
M. Le Pen advokatas ketvirtadienį sakė, kad ji taip pat sumokėjo beveik 330 tūkst. eurų Europos Parlamentui (EP), kur buvo apkaltinta nederamai „padėjėjais“ įdarbinusi du žmones, kai buvo EP narė. Europos Sąjungos sukčiavimo kontrolės tarnyba OLAF nustatė, kad ji skolinga 339 tūkst. eurų, iš parlamento lėšų sumokėjusi partijos personalo vadovei Catherine Griset ir asmens sargybiniui Thierry Legier.
Iki šiol M. Le Pen atsisakė grąžinti šiuos pinigus EP, tvirtindama, jog tiedu asmenys iš tikrųjų jai dirbo Europos Parlamente, todėl EP finansų tarnyba paskutiniais jos darbo parlamente mėnesiais 2017 m. 50 proc. sumažino jos atlyginimą ir kitą finansavimą, pranešė prancūzų naujienų svetainė „Mediapart“.
Dabar ji jau sumokėjo šiuos pinigus, „kad išvengtų priverstinio išieškojimo“, sakė M. Le Pen advokatas Rodolphe'as Bosselut, bet pridūrė, kad jo klientė vis dar ginčija grąžinimo pagrindą.
M. Le Pen, šią savaitę pareiškusi, kad 2027 m. ketina ketvirtą kartą siekti prezidento posto, yra tarp 29 asmenų, Prancūzijoje tiriamų dėl įtariamų fiktyvių įdarbinimų Europos Parlamente. Netrukus tikimasi sprendimo, ar dėl to jie bus patraukti teisman.