Likus trims dienoms iki antrojo svarbiausių parlamento rinkimų pastarojo meto Prancūzijos istorijoje rato, buvo paskelbti vienos apklausos rezultatai, prognozuojantys, kad RN pritrūks mandatų iki absoliučios daugumos nepaisant šios partijos pergalės pirmajame rate, vykusiame birželio 30 d.
Rinkimų rezultatai parodys, ar Prancūzija išsirinks pirmąją kraštutinių dešiniųjų vyriausybę pokario metais, ar įžengs į potencialiai paralyžiuojančios koalicinės politikos erą.
Manau, kad vis dar yra galimybių turėti absoliučią daugumą, nes elektoratas dės paskutines pastangas gauti tai, ko nori.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų jėgos ir plati kairioji koalicija prieš sekmadienį vyksiantį antrąjį rinkimų ratą atšaukė daugiau nei 200 kandidatūrų, dėdamos bendras pastangas užtikrinti, kad kraštutiniai dešinieji būtų nugalėti.
„Manau, kad vis dar yra galimybių turėti absoliučią daugumą, nes elektoratas dės paskutines pastangas gauti tai, ko nori, – interviu BFMTV sakė M. Le Pen. – Ateikite balsuoti, nes tai labai svarbi akimirka siekiant pakeisti politiką visose srityse, kurios šiuo metu verčia jus kentėti.“
Jei RN gaus absoliučią daugumą, t. y. 289 mandatus 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje, ji galės formuoti vyriausybę su 28-erių RN lyderiu Jordanu Bardella premjero poste.
Tačiau M. Le Pen pripažino, kad E. Macrono centristų ir „Naujojo liaudies fronto“ (NFP) koalicijos vykdomos kandidatūrų atšaukimo „operacijos“ tikslas yra „neleisti RN turėti absoliučią daugumą“.
Šie veiksmai pakurstė spėliones, kad po rinkimų formą įgaus potenciali dešiniųjų, centro ir kairiųjų koalicija, kuri sieks neleisti RN perimti valdžią.