Įrodinėdami, kad nėra tokio dalyko kaip rasė, ir dešiniųjų, ir kairiųjų parlamentarai sutiko išbraukti šį žodį iš konstitucijos 1 straipsnio, kuris sako, kad visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą „nepriklausomai nuo kilmės, rasės ar religijos“.
Vietoje žodžio „rasė“ jie įrašė žodį „lytis“ ir dabar naujame straipsnio projekte sakoma, kad visi piliečiai yra lygūs, „nepriklausomai nuo lyties, kilmės ar religijos“.
Terminas „rasė“ į pirmąją pokarinę Prancūzijos konstituciją buvo įtrauktas 1946 metais, siekiant pasiųsti žinią, kad valstybė nebetoleruos nacių ir jų kolaborantų Viši režimo rasistinių idėjų.
1958-aisiais Prancūzijai pereinant nuo parlamentinio prie prezidentinio valdymo ir koreguojant konstituciją, šis žodis buvo paliktas, bet pastaraisiais metais politikai iš Prancūzijos teritorijų Karibuose ir Indijos vandenyne ragino jį išbraukti.
Debatai atspindėjo šio JAV ir Didžiojoje Britanijoje plačiai vartojamo termino opumą Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose žemyninės Europos dalyse.
Per 2012 metų rinkimų kampaniją buvęs socialistų prezidentas Francois Hollande'as pažadėjo palikti žodį „rasė“ istorijos knygoms.
„Nėra jokių skirtingų rasių“, – sakė jis ir pareiškė, kad šiam terminui „nėra vietos Respublikoje“.
Jo varžovas Nicolas Sarkozy peikė pasiūlymą taisyti konstituciją.
„Jei ištrinsime žodį „rasizmas“, ar tai reiškia, kad jis daugiau neegzistuos? Tai absurdas!“ – protestavo jis.
Konstituciją peržiūrinčios komisijos nariai iš įvairių partijų taip pat įtvirtino lyčių lygybės principą. Feministai šį žingsnį laiko smarkiai pavėluotu.
Tačiau parlamentarai nepritarė pasiūlymui įvairių aukštų pareigybių pavadinimus visame dokumente padaryti moteriškos giminės.
Tad kol kas „prezidentas“ toks ir lieka, nenumatant „prezidentės“.