Vis dėlto kritikai sako, kad priemonės yra nepakankamos.
E. Macrono centristų dauguma, kaip ir tikėtasi, užtikrino įstatymo projekto patvirtinimą Nacionaliniame Susirinkime – žemuosiuose parlamento rūmuose. Tačiau dabar projekto laukia sunkesnis balsavimas konservatorių dominuojamame Senate.
Aplinkosaugos grupės kaltina prezidentą nepasinaudojus galimybe imtis agresyvių žingsnių prieš pasaulinį šiltėjimą, ypač tokiu metu, kai daugelyje Vakarų valstybių auga parama žaliųjų partijoms.
Per parlamentarų debatus dėl minimo įstatymo keliolika judėjimo „Extinction Rebellion“ aktyvistų prisirakino prie Nacionalinio Susirinkimo vartų, o kiti padegė dūminių bombų.
Tačiau aplinkos ministrė Barbara Pompili atmetė principą „viskas arba nieko“ kovoje su klimato kaita ir parlamentarams pasakė, kad reikalinga plati parama, jei šalis nori keisti senus įpročius.
„Vietoje grandiozinių pareiškimų ar didžiulių tikslų, kurie žlunga, nes veda prie socialinio maišto, mes nustatome daug pastangų reikalaujančias priemones“, – sakė ji.
„Geltonųjų liemenių“ protestų judėjimą, kuris Prancūziją krėtė prieš dvejus metus, išprovokavo degalų mokestis, sumanytas kaip klimatui palanki priemonė, bet kirtęs per kišenę nuo automobilių priklausomiems piliečiams.
Nepakankamas?
B. Pompili klimato įstatymą anksčiau pavadino „vienu svarbiausių“ E. Macrono kadencijos įstatymų.
Tarp jame numatytų priemonių yra trumpesnių nei pustrečios valandos vidaus skrydžių draudimas tais atvejais, kai kelionės galimos traukiniais, prastai apšiltintų pastatų nuomos apribojimai, naujo nusikaltimo – „ekocido“ – apibrėžimas teršėjams bausti.
Bendras tikslas yra įgyvendinti priemones, su kuriomis Prancūzija galėtų iki 2030 metų savo taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinti 40 proc., palyginti su 1990 metų taršos lygiu, kaip yra numačiusi.
Lobistų grupės, tarp jų „Greenpeace“, tai vadina „prarasta Macrono kadencijos galimybe“ ir net paties prezidento patarėjų aplinkos klausimais taryba sakė, kad įstatymo poveikis „potencialiai bus ribotas“.
Įstatymo projektas yra mažiau ambicingas už naująjį Europos Sąjungos siekį taršą sumažinti 55 proc. ir netgi neprilygsta Vokietijos planui, kurį šios šalies Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę atmetė kaip nepakankamą.
Klimato kaita ir aplinkos apsauga per kitų metų prezidento rinkimus tikriausiai bus svarbesni klausimai nei buvo per praėjusius rinkimus 2017-aisiais, kuomet E. Macronas šiomis temomis beveik nekalbėjo.
Prancūzijos pagrindinė žaliųjų partija pernai per vietos valdžios rinkimus labai sustiprino savo pozicijas tokiuose miestuose kaip Strasbūras, Bordo ir Lionas. Tai atspindi visoje Europoje stebimą paramos aplinkosaugos grupėms tendenciją.