Naujasis Jeano-Luco Mélenchono kraštutinės kairės partiją „La France Insoumise“ (Nesilankstanti Prancūzija), Socialistų partiją, Komunistų partiją, ekologus ir keletą mažesnių kairiųjų pažiūrų frakcijų vienijantis NFP žemutiniuose rūmuose (Nacionalinėje asamblėjoje) turėtų laimėti nuo 177 iki 198 iš 577 vietų, sekmadienį pasibaigus rinkimams prognozavo transliuotojai TF1 ir „France 2“.
„Prezidentas turi pareigą paprašyti „Naujojo liaudies fronto“ valdyti šalį“, – sekmadienį vakare pasirodžius pirmosioms prognozėms, pagal kurias jo aljansas buvo pirmoje vietoje, pareiškė Jeanas-Lucas Mélenchonas.
Jis paragino Emmanuelio Macrono centro stovyklai atstovaujantį ministrą pirmininką Gabrielį Attalį pasitraukti ir netrukus šis jo noras rodosi buvo išgirstas – G. Attalis paskelbė pirmadienį ryte įteiksiantis E. Macronui atstatydinimo raštą.
Marine Le Pen ir Jordanas Bardella, du ryškūs „Nacionalinio sambūrio“ veidai, tikėjosi dramatiškos ir istorinės pergalės, bet pasirodžiusios didžiųjų Prancūzijos transliuotojų projekcijos parodė ne tik tai, kad jų viltys žlugo, rašo BBC.
Rinkimus laimėję s NFP buvo suformuotas praėjusį mėnesį, po to, kai E. Macronas paskelbė pirmalaikius rinkimus. Jis vienija socialistus, žaliuosius, komunistus ir kairiuosius.
Reaguodamas į prognozes, kairiosios partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas paragino Prancūzijos ministrą pirmininką Gabrielį Attalį atsistatydinti ir kartu pareiškė, kad kairiųjų koalicija yra pasiruošusi valdyti.
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jordanas Bardella sekmadienį sukritikavo „negarbingą aljansą“, į kurį per parlamento rinkimus susibūrė prezidento Emmanuelio Macrono centristų jėgos ir kairieji, kai prognozės parodė, jog jo partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) tikriausiai gavo mažiau mandatų, nei tikėtasi.
Nors J. Bardella pasidžiaugė „svarbiausiu proveržiu (RN) istorijoje“, jis rėmėjams pareiškė, kad „šie rinkiminiai paktai įstūmė Prancūziją į kraštutinių kairiųjų glėbį“.
Le Pen: „Mūsų pergalė tik atidėta“
Marine Le Pen, kuri kartu su J. Bardella vadovauja „Nacionaliniam sambūriui“, žurnalistams pareiškė, kad jos partijos „pergalė tik atidėta“, o šiandienos rezultatuose ji „įžvelgia rytdienos pergalės daigus“, rašo BBC.
M. Le Pen, kuri tris kartus nesėkmingai kandidatavo į prezidento postą, taip pat sakė, kad prezidento E. Macrono padėtis yra nepavydėtina.
„Marine! Marine! Marine!“ – skandavo jos šalininkai, jai išeinant iš salės.
Prancūzijos socialistų lyderis: jokios priešingybių koalicijos
Po netikėtos kairiojo „Naujojo liaudies fronto“ (NFP) aljanso pergalės Prancūzijos parlamento rinkimuose socialistų lyderis Olivieris Faure pasisakė prieš vyriausybės aljansą su prezidento Emmanuelio Macrono centristų stovykla.
Neturėtų būti jokios „priešingybių koalicijos“, kuri toliau vykdytų E. Macrono politiką, pareiškė O. Faure.
Remiantis pirminėmis prognozėmis, po antrojo parlamento rinkimų rato stebėtinai pirmauja NFP, kuris turėtų gauti 172–215 iš 577 vietų žemuosiuose rūmuose Nacionalinėje Asamblėjoje.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) liko trečioje vietoje, nors laimėjo pirmąjį rinkimų ratą. Ją lenkia ir E. Macrono centristų stovykla.
Nė viena stovykla veikiausiai negaus absoliučios 289 vietų daugumos.
Traukiasi Prancūzijos premjeras
Prancūzijos premjeras Gabrielis Attalis atsistatydina
Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis savo oficialioje rezidencijoje Hôtel de Matignon Paryžiuje pareiškė, kad traukiasi iš pareigų, nes jie nelaimėjo daugumas, rašo BBC.
„Šįvakar, nors „Ensemble“ laimėjo tris kartus daugiau vietų, nei buvo prognozuota, mes neturime daugumos, – sako jis. „Todėl rytoj ryte įteiksiu atsistatydinimo pareiškimą Respublikos Prezidentui“.
Tačiau jis priduria, kad liks dirbti, „kol to reikalaus mano pareigos“.
„Būti premjeru yra mano gyvenimo garbė“, – sakė jis.
„Šį vakarą nė vienas iš kraštutinumų negali pretenduoti į daugumą“ ir už tai dėkoja „prancūzų dvasiai“.
Jis taip pat pabrėžė, kad daugelis prezidento E. Macrono aljanso „Ensemble“ narių buvo išrinkti iš naujo.
Kas toliau?
„Naujasis liaudies frontas“ (NFP) – paskutinę minutę rinkimuose dalyvavęs kairiųjų aljansas – laimėjo daugiausiai vietų. Tačiau jis neturi absoliučios daugumos.
Tai reiškia, kad vis dar neaišku, kas vadovaus Prancūzijai.
Daug kas priklausys nuo jėgų balanso NFP viduje. Ją sudarančios grupės svyruoja nuo socialdemokratų iki užkietėjusių antikapitalistų. Kai kuriems nuosaikiems socialistams gali kilti pagunda atsiskirti ir prisijungti prie E. Macrono frakcijos, kad būtų suformuota centro kairiųjų vyriausybė.
Jei nepavyks suburti darbinės daugumos, prezidentas E. Macronas gali paprašyti didžiausios partijos vadovauti mažumos vyriausybei. Arba jis gali paskirti technokratinę vyriausybę, tačiau mažai tikėtina, kad ji ilgai išsilaikys.
Gali kilti nestabilumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad prezidentas dar metus negalės skelbti naujų parlamento rinkimų.
Dešimtmečius nematytas rinkėjų aktyvumas
Prancūzijos rinkėjai sekmadienį masiškai ėjo balsuoti antrajame parlamento rinkimų rate – 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, likus trims valandoms iki balsavimo punktų uždarymo, aktyvumas buvo didžiausias per keturis dešimtmečius.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, rinkimuose sudalyvavo 61,4 proc. elektorato.
Pergalė, kaip ir pirmajame rinkimų rate, buvo prognozuojama kraštutinių dešiniųjų partijai „Nacionalinis sambūris“ (RN).
Baiminasi neramumų
Ši rinkimų diena itin įtempta, rašo BBC. Praėjusį mėnesį prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo apie „pilietinio karo“ pavojų.
Ketvirtadienį vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas pranešė apie 51 fizinį išpuolį prieš kandidatus ar partijų aktyvistus prieš antrąjį rinkimų turą.
Pasak G. Darmanino, buvo papildomai dislokuota 30 tūkst. policijos pareigūnų, kad „ultradešinieji arba ultrakairiosios pakraipos atstovai pasinaudotų rezultatais kaip dingstimi sukelti chaosą“.
Daugybė parduotuvių langų visoje Prancūzijoje buvo užkalti lentomis. Taip buvo ir per praėjusį sekmadienį vykusį pirmąjį rinkimų turą, tačiau didelių smurto atvejų neužfiksuota.
Kai kuriuose miestuose viešasis transportas sustos 20 val. (19 val. Lietuvos laiku), kai baigsis balsavimas ir paaiškės pirmieji skaičiavimai.
Sunku nuspėti rezultatą
Prancūzijos politika šiandien – be precedento neturinčios kraštutinių dešiniųjų jėgos – išsiskiria tuo, kad tai nebėra kairiųjų ir dešiniųjų varžybos, rašo BBC.
Šie rinkimai – tai trijų krypčių dvikova tarp kairiųjų, už E. Macroną pasisakančių centristų ir griežtųjų dešiniųjų.
Kad patektų į antrąjį turą, kandidatas turi surinkti pakankamai balsų pirmajame ture. Antrasis turas tradiciškai vyksta tarp dviejų kandidatų. Tačiau šį kartą net 306 rinkimų apygardose į antrąjį turą pateko trys kandidatai (per praėjusius rinkimus 2022 m. vyko tik aštuonios, o 2017 m. – tik viena tokia „trianguliacija“).
Dėl taktinių pasitraukimų trijų kandidatų kovų skaičius sumažėjo iki 89.
Tačiau tai vis dar didžiulis skaičius – ir yra dvi keturšalės lenktynės. Dėl to rezultatus prognozuoti kaip niekada sunku.
Paskutinės prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad RN neturėtų iškovoti absoliučios daugumos. Jei kraštutiniams dešiniesiems vis dėlto pavyktų pasiekti tokį rezultatą, E. Macronas gali būti priverstas ministru pirmininku skirti RN lyderį Jordaną Bardellą. Tuomet pirmą kartą nuo 1997 m. prezidentas ir premjeras Prancūzijoje atstovautų skirtingoms politinėms kryptims. O tai padarinių turėtų ir Europos politikai.
Parlamentas, kuriame niekam nepriklausytų aiški dauguma ir kuriame dirbtų didelis euroskeptiškas ir prieš imigraciją nusiteikęs kontingentas gali susilpninti Prancūzijos poziciją tarptautinėje arenoje ir sukelti grėsmę Vakarų vienybei Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
Europos Sąjungos pareigūnai, kurie jau mokosi tvarkytis su Italijoje ir Nyderlanduose valdančiomis kraštutinių dešiniųjų partijomis, atidžiai stebi padėtį Prancūzijoje.
Nuomonės apklausos prognozuoja, kad RN neužsitikrins 289 mandatų, reikalingų absoliučiai daugumai 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje, tačiau vis tiek taps didžiausia partija.
Antrąją vietą, anot apklausų, turėtų užimti pirmalaikiams rinkimams suformuotas naujas kairysis aljansas, kurį sudaro žalieji, socialistai, komunistai ir Kairiųjų partija. E. Macrono centristinė stovykla liktų trečia.
Macronas nesitrauks iš posto
Kad ir kas laimėtų, E. Macronas sakė, jog neatsistatydins iš prezidento posto. Prieš savaitę paskelbtame laiške Prancūzijos žmonėms jis teigė, kad liks poste, kol 2027 m. baigsis jo kadencija, primena BBC.
Tačiau jei jo partija pralaimės, o laimės „Nacionalinis sambūris“ arba „Naujasis liaudies frontas“, liks beveik treji metai valdžios pasidalijimo – tai reiškia, kad vienos partijos prezidentas vadovauja valstybei, o kita partija – vyriausybei.
Taip jau yra buvę ir anksčiau, kai vidaus politika buvo ministro pirmininko rankose, o užsienio ir gynybos politika – prezidento.
Jei nebus absoliučios daugumos – o tai tikėtinas scenarijus – prezidentui reikės derėtis su kitais veikėjais, kad galėtų sudaryti vyriausybę ir išsirinkti ministrą pirmininką. Tokiu atveju vyriausybės padėtis būtų nestabili ir ji gali ilgai neišsilaikyti.