Viešosios nuomonės tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad bet kuris politikas, lapkričio 27 dieną iškovosianti teisę būti centro dešiniosios Respublikonų partijos kandidatu, turėtų įveikti kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen 2017-ųjų prezidento rinkimuose.
Arogantiškojo 61 metų N. Sarkozy laukia nelengvas mūšis dėl teisės grįžti į postą, kuriame jis dirbo 2007-2012 metais. Buvęs valstybės vadovas pagal populiarumą smarkiai atsilieka nuo savo santūraus 71 metų varžovo.
Apklausos rodo, kad prieš lapkričio 20 dieną vyksiantį pirmąjį pirminių rinkimų turą A. Juppe populiarumas 8-14 procentiniais punktais didesnis negu N. Sarkozy, o kiti penki pretendentai gerokai nuo jų atsilieka.
Ketvirtadienio debatuose – pirmoje iš keturių numatytų žodinių akistatų – dalyvaus visi septyni pretendentai. Vieni iš debatų vyks lapkričio 24 dieną, likus trims dienoms iki antrojo partijos pirminių rinkimų turo.
Tuo tarpu kairiųjų stovykla neturi perspektyvaus kandidato kovoti prezidento rinkimuose, kurie dviem etapais vyks ateinančių metų balandį ir gegužę. Itin nepopuliarus prezidentas Francois Hollande’as dar neapsisprendė, ar sieks būti perrinktas.
Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderei M.Le Pen, kuriai įsitvirtinti tarp populiariausių šalies politikų padėjo visuomenėje tvyrančios antiimigracinės nuotaikos, prognozuojama antra ar netgi pirma vieta balandžio 23 dieną vyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų ture.
Jeigu pasitvirtins prognozės, kad joks kairiųjų politikas nepateks į antrąjį rinkimų turą gegužės 7 dieną, jame greičiausiai susirungs M.Le Pen ir A.Juppe arba N.Sarkozy, o pergalę turėtų iškovoti centro dešiniųjų kandidatas.
N.Sarkozy sunkiai sekasi pritraukti rinkėjus; jis sulaukia priekaištų, kad seka M.Le Pen pavyzdžiu ir siekia politiniais tikslais pasinaudoti rinkėjų baimėmis, susijusiomis su imigracija bei islamu, kurias pakurstė virtinė džihadistų atakų Prancūzijoje per praėjusius dvejus metus ir Europą užklupusi migrantų krizė.
Buvęs prezidentas palietė abi šias temas per sekmadienį vykusį mitingą. Jis pažadėjo, kad vos tapęs valstybės vadovu surengtų du referendumus: vieną– dėl imigracijos suvaržymo, kitą – dėl priemonių, kurios leistų lengviau sulaikyti įtariamus islamo radikalus.
A.Juppe, kuris šiuo metu yra populiariausias šalies politikas, laikosi priešingo kurso ir stengiasi pateikti save kaip vienytoją ir nuosaikų politiką, ypač imigracijos klausimu.
Pirmadienį jis sakė, kad N.Sarkozy savo pasiūlymais iš esmės tik padeda M.Le Pen.
N. Sarkozy – kaltintas, kad savo „blizgaus“ prezidentavimo metu itin mėgo puikuotis turtu – sekmadienį pavadino A. Juppe elito atstovu.
Konkrečiai neįvardydamas savo varžovo, buvęs prezidentas sakė: „Kandidatuoju, kad kalbėčiau apie kasdienį prancūzų gyvenimą, o ne kad atstovaučiau elitui, kuriam ir taip viskas gerai“.
Ugnis ir ledas
Abu šie politikai neišvengė skandalų, tačiau N. Sarkozy problemos – naujesnės.
Buvęs valstybės vadovas figūruoja tyrimuose dėl įtariamos prekybos poveikiu ir įtariamo neteisėto jo nesėkme pasibaigusios 2012 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimo.
A.Juppe taip pat buvo įsivėlęs į partijos finansavimo skandalą, dėl kurio 2004 metais buvo nuteistas.
Kai kurie prancūzai tikriausiai dar nepamiršo, kad A.Juppe vykdyta griežto taupymo politika išprovokavo rekordiškai ilgus streikus ir prastovas, kokių Prancūzija nematė nuo 1968 metų gegužės. 1995 metais Paryžiaus metropolitenas nedirbo visą mėnesį.
A. Juppe vėl grįžo į pietvakarinio Bordo miesto mero postą, kai baigėsi teismo 2004-aisiais jam skirtas draudimas dvejus metus dalyvauti politikoje. Tuos dvejus metus jis praleido Kanadoje.
Rugsėjį pasirodžiusioje knygoje A.Juppe lieja nuoskaudas, kad yra laikomas šaltu, nejautriu technokratu.
„Bėgant metams tapau švelnesnis, bent jau psichologiškai“, – rašo jis.
Philippe’as Marcacci iš dienraščio „Est Republicain“ sakė: „Be varžovų priešingų stilių – ugnies ir ledo – yra politiniai statymai“.
Savo vedamajame Ph. Marcacci rašė, kad N. Sarkozy savo rinkimų kampanijos „vinimi“ pasirinko saugumą ir imigraciją, o A. Juppe „padarė kitą pasirinkimą – jis nusprendė laikytis centristinio kurso“.
Gaëlis Slimanas iš viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Odoxa“ naujienų agentūrai AFP sakė: „Visi tikisi, kad N. Sarkozy, autsaideris, darys daug, gal net per daug, kad susigrąžintų pozicijas. Jis turi būti atsargus, kad nepersistengtų“ per debatus.
Tu tarpu A.Juppe „turėtų nesivelti į peštynes, tačiau nepasirodyti arogantišku“, pažymėjo G. Slimanas.