Prancūzijos saugikliai nuo kraštutinių dešiniųjų pradeda sproginėti

Karta iš kartos tarp Prancūzijos valdančiųjų tvyrojo nebylus susitarimas, kuris neleido kraštutinių dešiniųjų partijoms priartėti prie nacionalinės valdžios. Šis modelis pradeda byrėti.

Savaitę po to, kai Emmanuelis Macronas paleido Nacionalinę asamblėją, jo oponentai iš viso politinio spektro įsitraukė į karštligiškas derybas, skubėdami sudaryti sąjungas, kurios padidintų jų šansus liepos 7 d. vyksiančiame dviejų turų balsavime.

Šis procesas baigėsi sekmadienį vakare, kai partijos turėjo galutinai paskelbti savo kandidatus. E. Macrono partiją „Renaissance“ puolė tiek kairieji, tiek dešinieji, o apklausose ji šiuo metu užima tolimą trečiąją vietą.

Jei Marine Le Pen „Nacionalinis susivienijimas“ sugebės išlaikyti pranašumą apklausose ir užsitvirtinti balsų daugumą, tai taps fundamentaliu iššūkiu Europos Sąjungos lyderiams, kurie renkasi Briuselyje aptarti, kaip sustiprinti kovą su klimato kaita ir sugriežtinti atsaką į Rusijos agresiją.

Užduotį M. Le Pen palengvina vis didėjantis dalies Prancūzijos kairiųjų radikalizmas ir nepatogus aljansas tarp įvairių grupių – nuo kraštutinių kairiųjų „Nenugalėtosios Prancūzijos“ iki nuosaikesnių socialistų. Tai gali pakenkti vadinamajam respublikonų frontui: iki šiol pagrindinės partijos visada suvienydavome jėgas, kad drauge įveiktų kraštutinius dešiniuosius.