Civilinės aviacijos agentūros BEA tyrėjai rekomenduoja daugiau dėmesio skirti pilotų sveikatos, taip pat ir psichinės, patikrinimams. Juos reikėtų vykdyti dažniau, sakoma sekmadienį paskelbtose išvadose.

Prancūzijos tyrėjai paskelbė, kad lėktuvą sąmoningai sudaužęs pilotas Andreas Lubitzas sirgo depresija, o gydytojai jam rekomendavo gultis į psichiatrinę ligoninę likus vos porai savaičių iki tragedijos.

Dokumente sakoma, kad agentūra rekomenduoja vykdyti „reguliarias analizes“, tikrinant pilotus, ar jiems neišsivystė „psichologinių arba psichiatrinių problemų“.

Be to, pasaulio aviacijos institucijoms patariama nustatyti naujas taisykles, reikalaujančias, kad medicinos profesionalai perspėtų tarnybas tais atvejais, kai lakūno psichikos būklė atrodo kelianti pavojų žmonių saugumui.

Palaikuose rasta antidepresantų pėdsakų

Prancūzijos aviacijos katastrofų tyrėjai pažymėjo, kad dabartinis pilotų sertifikavimo procesas nesugebėjo nustatyti pavojaus, kurį kėlė A. Lubitzas.

Savo ataskaitoje apie 2015 metų kovą įvykusią tragediją BEA nurodė, kad vienas gydytojas buvo nukreipęs A. Lubitzą į psichiatrijos kliniką, likus dviem savaitėms iki lėktuvo sudužimo.

Andreas Lubitzas

BEA pabrėžė, per kelias savaites iki to incidento A.Lubitzas kreipėsi į daugelį gydytojų, tačiau jie neinformavo atitinkamų institucijų apie nerimą keliančią to lakūno psichikos būklę.

Kadangi pats A.Lubitzas nieko neinformavo apie savo gydytojų padarytas išvadas, pasak BEA, „tarnybos arba jo darbdavys negalėjo imtis jokių veiksmų, kurie būtų neleidę jam skraidyti“.

BEA ataskaitoje sakoma, kad A.Lubitzo organizme buvo rasta vaistų nuo depresijos citalopramo ir mirtazapino, taip pat migdomojo preparato zopiklono pėdsakų.

JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos pateikiamame citalopramo apraše sakoma, kad tas preparatas gali padidinti vaikų ir jaunų suaugusiųjų polinkį į savižudybę, „ypač vartojimo pradžioje arba bet kuriuo metu, kai dozė yra didinama arba mažinama“.

A.Lubitzas lėktuvą sudaužė būdamas 27 metų.

BEA vadovas Remi Jouty pripažino, kad lakūnai turi galimybę vartoti vaistus nuo depresijos ir nepranešti apie tai savo darbdaviams.

Prancūzijos civilinės aviacijos tyrėjai nurodė, kad vienas iš veiksnių, nulėmusių „Germanwings“ lėktuvo katastrofą, galėjo būti "aiškių nuostatų nebuvimas Vokietijos taisyklėse, kada grėsmė visuomenės saugumui tampa svarbesnė" negu pacientų privatumas.

Per sekmadienį Le Buržė surengtą spaudos konferenciją BEA tyrimo vadovas Arnaud Desjardinas sakė, kad Vokietijoje pacientų privatumo apsaugos taisyklės yra itin griežtos. Pasak jo, gydytojai baiminasi prarasti darbą, jeigu paaiškėtų, kad jie be reikalo pateikė tokią informaciją pareigūnams.

„Štai kodėl manau, kad reikalingos aiškesnės taisyklės, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas“, – pridūrė A.Desjardinas.

BEA taip pat rekomendavo priemonių, turinčių užtikrinti, kad pilotai nebejaustų baimės prarasti darbą, jeigu išaiškėtų jų psichikos sutrikimai. Agentūra pažymėjo, kad „pilotų vengimo pranešti apie savo problemas ir siekti medicinos pagalbos ... (klausimą) reikia spręsti“.

Vis dėlto A.Desjardinas sakė, kad tyrėjai padarė išvadą, jog sistemingi ir nuodugnūs psichologiniai testai, kurie būtų kasmet atliekami visiems pilotams, nebūtų „nei veiksmingi, nei naudingi“.

BEA tyrimo vadovas Arnaud Desjardinas sakė žurnalistams, kad ekspertai, išanalizavę A.Lubitzui pasireiškusius simptomus, tuo metu padarė išvadą, kad jie „galbūt atitinka psichinio (lūžio) epizodą“.
Pasak jo, ši informacija nebuvo pateikta „Germanwings“.

„Germanwings“ lainerio katastrofa, per kurią žuvo visi 144 keleiviai ir šeši įgulos nariai, skridę iš Barselonos į Diuseldorfą, jau paskatino Europos aviacijos tarnybas rekomenduoti, kad pilotų kabinoje skrydžio metu visuomet būtų bent du žmonės.

Vis dėlto kai kurios šalys su tokia tvarka nesutinka, o Vokietijos pilotų profsąjunga įsitikinusi, kad toks sprendinys sukelia „pavojų, kurie nusveria bet kokius numanomus saugumo pagerinimus“.

Per lemtingą skrydį praeitų metų kovo 24-ąją lėktuvo A.Lubitzas užsirakino kabinoje, kai lainerio kapitonas išėjo į tualetą. Po dešimties minučių laineris „Airbus 320“ įsirėžė į kalno šlaitą ir subyrėjo į šipulius.

Tiriant paaiškėjo, kad A.Lubitzas sirgo depresija ir per kelerius ankstesnius metus lankėsi pas dešimtis gydytojų.

Tačiau pagal Vokietijos įstatymus nei vienas iš tų medikų neturėjo teisės informuoti lakūno darbdavių apie jo psichikos būklę, tad jam nebuvo uždrausta skraidyti.

Sudužimo vietoje rastame įrenginyje, fiksuojančiame garsą pilotų kabinoje, girdimas tik ritmingas A.Lubitzo kvėpavimas. Jie niekaip nepaaiškino, kodėl nusprendė nusižudyti ir kartu nužudyti visus lėktuve buvusius žmones.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (81)