Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault ir Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris atvyko į Kijevą derybų su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka po vienos kruviniausių dienų pastarosiomis savaitėmis, per kurią vyriausybės pajėgos ir separatistai prarado po tris savo žmones.
Tarptautiniai stebėtojai įspėja, kad dabar kovų mastas yra didžiausias per vienerių metų laikotarpį.
Prancūzija ir Vokietija padėjo parengti 2015-ųjų vasarį Kijevo ir prorusiškų separatistų pasirašytą susitarimą, turėjusį nutraukti kruviną konfliktą ir nustatyti maištininkų kontroliuojamų regionų statusą – tai turėjo būti padaryta iki praėjusių metų pabaigos.
Tačiau vadinamieji Minsko susitarimai ir virtinė vėlesnių susitarimų dėl paliaubų nesustabdė kovų, per kurias jau žuvo beveik 9 600 žmonių ir buvo smarkiai nuniokoti šalies rytuose esantys pramoniniai regionai.
Vokietija ir Prancūzija jaučia politinę atsakomybę rasti ilgalaikį Ukrainos konflikto, vienos kruviniausių Europos krizių per daugelį metų, sprendinį ir nori pataisyti santykius su Rusija.
Kijevas ir Vakarai kaltina Maskvą, esą ši kursto prorusišką sukilimą Ukrainos rytuose ir remia separatistus. Ši savo ruožtu tai kategoriškai neigia.
Dėl Šaltojo karo laikus primenančios priešpriešos buvo praktiškai įšaldyti Vakarų prekybiniai ryšiai su Rusija ir griuvo pasitikėjimas. Visa tai įvyko, kai Vašingtonui labai reikia Maskvos pagalbos siekiant užbaigti karus Sirijoje bei Irake.
Tiek J.-M. Ayrault, tiek F.-W. Steinmeieris ragino Kijevo provakarietiškus lyderius dėti daugiau pastangų įgyvendinti Minske pasirašytą 13 punktų planą. Jame numatyta, kad separatistiniams regionams bus suteikta dalinė autonomija Ukrainos sudėtyje.
„Atsarginio plano nėra“, – sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas Kijeve per bendrą spaudos konferenciją su F.-W. Steinmeieriu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu.
„Minsko susitarimai turi būti įgyvendinti“, – pabrėžė jis.
F.-W. Steinmeieris savo ruožtu pridūrė, kad „atvykome gavę Maskvos pažadą, kad (ketvirtadienį) įsigalios paliaubos ir kad jos tęsis mažiausiai savaitę“.
P. Porošenka antradienį paragino parlamentą priimti teisės aktą dėl vadinamosios decentralizacijos, pagal kurį separatistų kontroliuojami Donecko ir Luhansko regionai įgytų daugiau autonomijos.
Tačiau įstatymų leidėjai mano, kad ši priemonė ir kitas teisės aktas dėl rinkimų separatistiniuose regionuose faktiškai atvers kelią Rusijai perimti karo zonos kontrolę, todėl atsisako pritarti įstatymų projektams.
Susidariusi diplomatinė aklavietė atsispindi ir kovos veiksmuose, kurie nė vienai iš konflikto šalių nepadeda sustiprinti savo pozicijų, tačiau beveik kasdien pareikalauja žmonių gyvybių ir atneša naujus sugriovimus.
Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad Kijevas nori „aiškios vizijos ir iš jos išplaukiančių žingsnių, kurių įgyvendinimą garantuotų Rusija“.
Maskva sako, kad taikos sutarties sąlygos gali būti suderintos tik tiesioginėse Kijevo ir separatistų derybose, tačiau P.Porošenka atsisako derėtis su maištininkais.
Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį planuoja apsilankyti vyriausybės pajėgų kontroliuojamame rytiniame Kramatorsko mieste.