Penktadienį prie balsadėžių bus kviečiami Airijos ir Čekijos gyventojai, o šeštadienį – Italijos, Latvijos, Maltos ir Slovakijos. Sekmadienį rinkimai vyks didžiojoje dalyje ES šalių, įskaitant Lietuvą. Iš viso balsavimo teisę turi apie 360 mln. europiečių. Jie nuspręs, kam atiteks 720 Europos Parlamento mandatų.
Potvyniai Vokietijos Bavarijos žemėje paveikė atstovus į Europos Parlamentą rinksiančius rinkėjus, kai kurios balsavimo apylinkės buvo priverstos persikelti, pranešta apie prarastus balsavimo dokumentus.
Bavarijos žemės rinkimų pareigūnas Thomasas Gösslas sakė, kad kai kurių paveiktų regionų rotušėse dar negalima dirbti, todėl įsteigtos laikinosios savivaldybių administracijos. Vis dėlto šių rajonų rinkimų pareigūnai tikina, kad rinkimus galima surengti tinkamai.
Pasak pareigūno, per potvynius balsavimo dokumentus praradę arba jų negavę rinkėjai turėtų nedelsdami kreiptis į vietos valdžios institucijas ir paprašyti bei pasiimti naujus dokumentus. Jo teigimu, Bavarijoje iki šeštadienio vidurnakčio vis dar galima išduoti naujas balsavimo korteles.
Kokioms partijoms pavyks suformuoti daugumą Parlamente, turės svarbią įtaką naujiems ES įstatymams. Pavyzdžiui, daugeliui dabartinių projektų, tokių kaip automobilių su vidaus degimo varikliais draudimui ar prieštaringai vertinamiems gamtos apsaugos ir klimato įstatymams, turėjo pritarti Europos Parlamentas. Parlamentas turi didelę įtaką ir skirstant pinigus, pavyzdžiui, milijardines lėšas ES žemės ūkiui.
Tačiau dėl daugumos teisės aktų deramasi kartu su ES valstybėmis, jiems turi pritarti vadinamosios Tarybos dauguma. Čia sprendimus priima nacionalinių vyriausybių atstovai. Daugumai šioje institucijoje rinkimai į Europos Parlamentą tiesioginės įtakos neturi.
Tyrimo duomenimis, ES piliečiai tampa vis labiau prisirišę prie sąjungos
Naujai atlikto tyrimo ataskaitoje teigiama, kad Europos Sąjungos piliečiai jaučiasi vis labiau prisirišę prie sąjungos, kurios rinkėjai šią savaitę balsuoja Europos Parlamento rinkimuose.
Dviejų Vokietijos įstaigų – Sarlando Universiteto ir Marbirgo Filipso Universiteto – atliktas bendras tyrimas, grindžiamas nuo 1991 m. iki 2023 m. atliktų Eurobarometro apklausų, kuriose dalyvavo 600 000 respondentų iš visų 27 valstybių narių, duomenimis, parodė akivaizdžią tendenciją, kad pritarimas ES vis didėja.
Europos viešosios politikos leidinyje paskelbtoje tyrimo ataskaitoje ES piliečiai savo prisirišimą prie sąjungos vertino keturių balų skalėje.
Tyrimas parodė, kad pritarimas ES išaugo tarp visų kartų ir amžiaus grupių atstovų. Jaunesni žmonės, kurie kartais laikomi didesniais ES rėmėjais, mat galėjo pasinaudoti mainų programų ir galimybių keliauti teikiama nauda, visų apklaustųjų būryje ypatingai neišsiskyrė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad reikšmingi iššūkiai, tokie, kaip koronaviruso sukelta pandemija ir karas Ukrainoje, padidino sanglaudą ES viduje, nors po pasaulinės finansinės krizės įvykusi euro krizė ir prisidėjo prie neigiamų nuostatų sąjungos atžvilgiu stiprėjimo.