„Toje vietoje praleista diena prilygo metams, - sako moteris. - Paprasti žmonės negalėtų to suprasti“.
L. Xiuzhi istorija, kaip ir daugelis teisinių kovų Kinijoje, prasidėjo nuo ginčo dėl nuosavybės su įtakingu kaimynu. Moteris pasakoja, kad kai laimėjo civilinę bylą prieš minėtą kaimyną, jis pasiuntė banditus ją sumušti. Nusikaltėliai paliko ją be sąmonės, iš apatinio žandikaulio išmuštais keliais dantimis.
Kinė prisimena, kad iš pradžių jos skundus vietos policija sutiko abejingai. Vėliau abejingumą pakeitė pyktis.
Tada L. Xiuzhi gyvenime prasidėjo peticijų laikotarpis. Sekdama šimtametėmis dinastinės Kinijos tradicijomis, moteris bandė savo nuoskaudas išsakyti vietos ir nacionalinės valdžios institucijose. Ji tvirtina, kad viskas, ko sulaukė – smūgiai ir pažeminimas.
„Mes esame bejėgiai žmonės Kinijoje, - tvirtina L. Xiuzhi. - Kinijoje arba tu turi daug pinigų ir turi galią, arba esi vargšas ir neturi nieko. Aš paklusau įstatymams ir buvau priversta kentėti“.
Laikui bėgant, jos peticijos tapo atvirai politinėmis. Ji pradėjo demonstruoti šūkius „Kiniją valdo galia ir pinigai“ arba „Kinijoje nėra teisingumo ir lygybės“.
Į L. Xiuzhi dėmesį atkreipė valstybės saugumas. Jo pareigūnai, moters tvirtinimu, neleido jai išeiti iš savo namų per 2008 metų Pekino olimpines žaidynes, be to ją atidžiai stebi valstybinių vizitų metu. Kai policija sučiupo kinę su peticijomis viename sporto renginyje pietų Kinijoje, galiausiai neteko kantrybės.
Apkaltinta pagal straipsnį „chuliganizmas, prostitucija, vagystės ir sukčiavimas“, L. Xiuzhi buvo išsiųsta į perauklėjimo darbų kalėjimą pietų Pekine. Perauklėjimo darbų sistema, Kinijoje žinoma „laojiao“ pavadinimu, įsigaliojo praėjusio amžiaus šeštame dešimtmetyje, kaip metodas patirties neturinčiai Komunistų partijai palaikyti tvarką bei stabilumą chaotiškais porevoliuciniais metais.
Praėjus pusei amžiaus, ši sistema vis dar leidžia policijai ir valstybės saugumo agentams suimti pažeidėjus ir be teismo laikyti juos uždarytus iki ketverių metų. Vyriausybė pripažįsta, kad visoje šalyje veikia pataisos darbų namai, kuriuose, pačios valdžios vertinimu, kalinama dešimtys tūkstančių, o gal net ir šimtas tūkstančių žmonių.
Nepaisant pakartotinių prašymų, nė vienas pareigūnas nesutiko pakomentuoti L. Xiuzhi atvejo bei pakalbėti apie šalyje egzistuojančią perauklėjimo darbų sistemą.
Nors perauklėjimo darbų sistema buvo skirta smulkiems vagims bei prostitutėms – nesunkiems nusikaltėliams, kuriais valdžia nenorėjo užkimšti teismų – žmogaus teisių organizacijų teigimu, tai tapo labai patogia vieta uždaryti nenorinčius paklūsti valdžiai.
„Tai būdas nutildyti žmones, - sako „Amnesty International“ atstovė Roseann Rife. - Tai būdas nutildyti manančius kitaip bei nuraminti tuos, kurie erzina valdžią“.
Į perauklėjimo centrus buvo uždaryti žurnalistai, uždraustos religinės grupuotės „Falun Gong“ nariai, teigia Kinijos žmogaus teisių grupės atstovas Victoras Clementsas. „Tai vertinama kaip patogus būdas nubausti Kinijos piliečius, kurie naudojasi konstitucijos garantuojamomis pilietinėmis laisvėmis“, - įsitikinęs V. Clementsas.
Žmogaus teisių aktyvistai bei liberalieji Kinijos intelektualai Hu Jintao ir Wen Jiabao valdymo dešimtmetį regi kaip prarastą galimybę reformuoti Kinijos teisinę sistemą bei apginti eilinių kinų individualias teises, nors šalies ekonomikai tai buvo labai palankus laikotarpis.
Dabar yra postūmis reformoms.
„Perauklėjimas per darbą yra neteisėtas, - tvirtina garsus teisės profesorius Zhangas Qiafanas iš Pekino universiteto teisės koledžo. - Konstitucija turėtų ginti pagrindines žmonių teises ir jeigu mes negalime to sėkmingai įgyvendinti, vadinasi, žmonių teisės nebus apsaugotos“.
Šis profesorius ir daugiau nei šimtas kitų garsių akademikų, žurnalistų ir ekonomistų šių metų pradžioje parašė ir internete išplatino atvirą laišką, kuriame paragino naująjį prezidentą Xi Jinpingą ratifikuoti Jungtinių Tautų teisių sutartis ir gerbti pagrindinius žmogaus teisių principus. Cenzūra pasirūpino, kad laiškas skubiai dingtų.
Iš dalies spaudžiama pykčio socialinėje žiniasklaidoje, vyriausybė pažadėjo reformuoti sistemą. Neseniai valstybinė žiniasklaida citavo pareigūnus, tvirtinančius, jog tai bus padaryta iki 2013 metų pabaigos, tačiau jokių detalių apie galimas reformas nepateikė.
Dauguma į šiuos pažadus žvelgia skeptiškai.