„Tai dramatiška klimato kaitos tikrovė. Ir mes privalome pasirengti su ja kovoti“, – sakė ji.
Trečiojo pagal dydį Ispanijos miesto Valensijos apylinkėse iškritusių kritulių intensyvumas – kai kuriose vietose per vieną dieną iškrito maždaug vienerių metų kiekis – apnuogino šalies nepasirengimą gamtos stichijoms ir privertė socialistų vadovaujamą nacionalinę vyriausybę užsipulti centro dešiniųjų regioninę valdžią, jog ši nesugebėjo iš anksto įspėti žmonių apie artėjantį pavojų, rašo „Politico“.
Valensijos regiono vyriausybė, atsakinga už pagalbos koordinavimą nukentėjusiose teritorijose, pripažino, kad tekstinės žinutės, įspėjančios apie gresiančią katastrofą, gyventojus pasiekė tik 20 val. 12 min., kai jau buvo praėjusios aštuonios valandos nuo pirmųjų pranešimų apie potvynius ir dešimt valandų nuo tada, kai Ispanijos nacionalinė meteorologijos agentūra (AEMET) paskelbė perspėjimą apie „ekstremalų pavojų“, gresiantį visam Valensijos regionui.
Kai Valensijos valdžia ėmėsi veiksmų, „padėtis jau buvo reikšmingai pablogėjusi“, sakė vienas nacionalinės Ekologinio perėjimo ministerijos pareigūnas.
„Įspėjimo sistemas valdo Ispanijos regioninės vyriausybės, turinčios įgaliojimus siųsti perspėjimus į piliečių mobiliuosius telefonus, kad prireikus būtų apribotas judėjimas... Kodėl taip smarkiai vėlavo įspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus, įspėję niekur nekeliauti ir nevykti į darbą? Mes nežinome“, – teigė pareigūnas, kuriam buvo užtikrintas anonimiškumas, kad galėtų kalbėti politiškai sprogiu klausimu.
Trumposios regioninės valdžios žinutės, įspėjusios apie stiprias liūtis ir rekomendavusios likti namuose, daugelį žmonių, įstrigusių žemose vietose esančiuose namuose, parduotuvėse ar keliuose, pasiekė pernelyg vėlai – juos greitai užtvindė sparčiai plūstantis potvynių vanduo.
Naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 95 žmonės. Ispanijos teritorinės politikos ministras Ángelis Victoras Torresas sakė, kad materialinės žalos mastai yra nesuskaičiuojami, ir pridūrė: „Kol kas negalime pateikti oficialių duomenų apie dingusius asmenis, o tai išryškina, kokio milžiniško masto yra ši tragedija“.
Potvynių ekspertai apgailestavo dėl to, jog nepavyko deramai įspėti žmonių, atsidūrusių pavojaus kelyje.
„Matome, jog kažkas buvo negerai, kadangi žuvo tiek daug žmonių“, – sakė Readingo universiteto hidrologijos profesorė Hannah Cloke.
„Tai buvo monstriška audra... Mes iš anksto žinojome, kad atkeliauja stiprios liūtys, tačiau šie įspėjimai nepasiekė žmonių laiku“, – teigė H. Cloke. Ji taip pat apgailestavo, kad žmonės, kuriems kilo didžiausias pavojus gyvybei, negavo konkrečių instrukcijų, kaip elgtis.
Pastaruoju metu nuo pražūtingų ir daug žalos padariusių potvynių nukentėjo bent kelios Europos šalys. Graikijoje, Belgijoje ir Vokietijoje kilę potvyniai pastaraisiais metais tapo dar vienu įspėjimu, koks pavojingas gali būti ekstremalus oras.
Kiek šią savaitę Ispaniją užklupusi audra priklausė nuo klimato kaitos, dar nenustatyta. Tačiau trečiadienį mokslininkai tvirtino, kad pasaulinis atšilimas buvo pagrindinis jos veiksnys. Rugpjūčio mėnesį Viduržemio jūra viršijo visų laikų temperatūros rekordus, o tai savo ruožtu reiškia, kad debesyse susikaupė daugiau vandens.
„Nėra jokių abejonių, kad šios pražūtingos liūtys suintensyvėjo dėl klimato kaitos“, – sakė Friederike Otto, vadovaujanti mokslininkų komandai, kuri Londono imperatoriškajame koledže tyrinėja klimato kaitos įtaką ekstremaliems orams.
