Viena moteris pasakojo, jog parduotuvėje buvo kalinama net 10 metų – iš jos netgi buvo atimtas vienas vaikas.
Maskvoje esančioje labdaringoje prieglaudoje, kur dabar gyvena kai kurie iš vergijos išgelbėti atvykėliai, ausines užsidėjęs šešiametis sėdi prie kompiuterio ir kartu su ekrane rodomais vaikais dainuoja.
Vos prieš dvi savaites Bachyras net neįsivaizdavo, jos pasaulyje yra toks daiktas kaip kompiuteris. Visą gyvenimą jis praleido nedidelio prekybos centro rūsyje, kur vergovės sąlygomis buvo laikoma jo motina.
Iš Uzbekistano atvykusi Leila Ašerova į Maskvą persikėlė prieš dešimt metų, kai jai buvo vos šešiolika – jauna mergina tenorėjo dirbti parduotuvėje, esančioje pilko betono rajone į rytus nuo Maskvos centro. Aišku, mergina tikėjo, jog už darbą bus mokama. Bet atlyginimo ji niekada taip ir negavo.
„Kai atvykau, jie tą pačią dieną iš manęs atėmė pasą. Iš karto pastebėjau, kad parduotuvės savininkė muša vieną iš dirbančių merginų, labai smarkiai muša. Tampė už plaukų ir stipriai sudavė. Tada ir supratau, kad patekau į labai negerą vietą“, - pasakoja moteris.
Moteris prisimena, jog dirbti parduotuvėje tekdavo labai daug valandų, maistas buvo prastas, ji gyveno nuolatinėje baimėje.
„Parduotuvės savininkė mane dažnai mušdavo. Kartą ji mane talžė dvi valandas be jokios atvangos. Ant kojų, viso kūno ir veido vis dar turiu nubrozdinimų ir randų. Ji nesibodėjo manęs mušti net kai laukiausi“, - pasakoja vergovės sąlygomis gyvenusi moteris.
Leila Ašerova vėl nėščia – nelaisvėje ji jau susilaukė dvejų atžalų. Ji turi šešiametį sūnų Bachyrą ir dukrelę Dianą, kuriai dabar penkeri. Tačiau parduotuvės šeimininkė mažylę nuo motinos atskyrė. Vėliau Leilai pareiškė, jog mergaitė iškrito iš balkono ir užsimušė. L. Ašerova tiksliai nežino, ar jai parduotuvės savininkė melavo, ar sakė tiesą.
„Kai man pasakė, kad dukra užsimušė, atbuko visos mano juslės, sustingau. Manęs neapėmė panika, neužplūdo jokios emocijos. Tik neapleido mintis, jog privalau padaryti viską, kad ji neliktų nenubausta“, - teigia moteris.
L.Ašerova prisipažino, jog jos vaikų tėvas – iš parduotuvės savininkės šeimos. Moteris nesakė žodžio išprievartavimas, tačiau atskleidė, jog tas vyras ją nuolat mušdavo.
Moterį išlaisvino į parduotuvę tikrąją to žodžio prasme įsiveržę prieš prekybą žmonėmis kovojančios organizacijos aktyvistai. Šturmo metu keli žmonės miegojo parduotuvės gale. Jis prisipažino – dauguma iš jų niekada nebuvo peržengę parduotuvės durų slenksčio lauko pusėn.
Be L. Ašerovos sūnaus parduotuvėje buvo dar du vaikai. Penkerių metukų berniukas rakinamoje patalpoje praleido visą savo trumpą gyvenimą. Jis niekada nebuvo matęs dienos šviesos.