„Turkija patvirtino, kad mes padarėme tai, ką žadėjome, tačiau ji taip pat reikalauja tokių dalykų, kurių mes negalime, nenorime jai suteikti“, – sakė Ulfas Kristerssonas per saugumo konferenciją, kurioje dalyvavo ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Mes esame tikri, kad Turkija priims sprendimą, tik nežinome kada“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai priklausys nuo Turkijos vidaus politikos, taip pat nuo „Švedijos gebėjimo parodyti savo rimtumą“.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į vasario mėnesį Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir pateikė prašymus įstoti į JAV vadovaujamą gynybos aljansą.
Tačiau Turkija atsisakė pritarti jų paraiškoms, kol abi šalys neprisijungs prie Turkijos kovos su už įstatymo ribų paskelbtais kurdų kovotojais. Dauguma Turkijos reikalavimų buvo skirti Švedijai, nes šios ryšiai su kurdų diaspora yra tvirtesni.
Suomijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis įstos į NATO tuo pačiu metu kaip ir jos kaimynė.
„Suomija taip neskuba stoti į NATO, kad negalėtų palaukti, kol Švedija gaus žalią šviesą“, – sekmadienį vykusioje konferencijoje žurnalistams sakė Pekka Haavisto.
Gruodžio pabaigoje Turkija pagyrė Švediją už tai, kad ši reaguoja į jos saugumo problemas, tačiau pabrėžė, kad reikia dar daugiau padaryti, kad Ankara visiškai paremtų įstrigusį Stokholmo prašymą įstoti į NATO.