A. Bouteflikos pranešimas buvo paskelbtas praėjus kelioms dienoms po ginkluotųjų pajėgų vado Ahmedo Gaido Salaho reikalavimo nedelsiant pradėti prieš A. Boutefliką apkaltos procesą, kariškiams atmetus ankstesnį valstybės vadovo pareiškimą, kad jis pasitrauks iš pareigų dar prieš pasibaigiant jo mandatui šio mėnesio gale.
Du dešimtmečius Alžyrui vadovavęs A. Bouteflika buvo vis garsiau raginamas atsistatydinti, šalį jau kelias savaites krečiant milžiniškiems protestams, išprovokuotiems prezidento sprendimo siekti penktos kadencijos.
2013 metais insultą patyręs 82 metų A. Bouteflika yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio ir retai matomas viešumoje. Praėjusį mėnesį jis pažadėjo trauktis iš rinkimų kovos, bet atidėjo balandį turėjusius įvykti rinkimus.
Pirmadienį prezidentūra paskelbė, kad A. Bouteflika atsistatydins prieš savo kadencijos pabaigą balandžio 28-ąją.
Po 2013 m. patirto insulto A. Boutefliką retai matydavo viešumoje, kita vertus, jo nelikus, OPEC priklausančioje valstybėje sustiprės politinis netikrumas, prognozuoja „Bloomberg“.
A. Bouteflikos atsistatydinimo vėlų antradienio vakarą gali nepakakti numalšinti pusantro mėnesio trunkantiems protestams, kurių dalyviai jau reikalauja viso valdančiųjų elito nusišalinimo.
Šalies sostinėje Alžyre spontaniškai imta švęsti prezidento atsistatydinimą, vairuotojai važinėjo vis spausdami garso signalą, o minios žmonių skandavo: „Tai – pradžia, bet laukia daugiau permainų.“
Pastarąjį kartą A. Bouteflika buvo išrinktas į prezidentus 2014 m. Šios kadencijos metu jis praktiškai nesirodė viešumoje, daugiausia komunikuodavo pranešimais, o šaliai vadovavo padedamas brolio Saido, būrio valdininkų, verslininkų ir valdančiosios Nacionalinio išsivadavimo fronto (FLN) partijos narių.
Žinia apie A. Bouteflikos ketinimą dalyvauti šį balandį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, sukėlė pyktį ir nerimą Alžyro gyventojams, kurių maždaug pusė yra jaunesni nei 25 m. amžiaus ir nebenori būti vadovaujami nepriklausomybės karo su Prancūzija laikų veteranų.
Prezidentaudamas A. Bouteflika dėjo pastangas susilpninti trečios pagal dydį gamtinių dujų Europai tiekėjos opozicinėms partijoms, kad valdančioji partija neturėtų varžovių.
Dėl susiskaldymo valdantysis elitas kol kas negali pasiūlyti vieno kandidato į prezidento įpėdinius. Atsistatydinus A. Bouteflikai, neaišku, kas laukia Alžyro – ilgamečio Šiaurės Afrikos barjero terorizmui ir nelegaliai imigracijai į Europą.
Nematė viešumoje
Daugeliui Alžyro gyventojų sunkiai suvokiama, kaip jų 82 m. prezidentas, prieš šešerius metus patyręs insultą, sunkiai vaikštantis ir kalbantis, gali vadovauti šaliai, rašo BBC.
Įpykę studentai, mokytojai, teisininkai ir netgi žurnalistai ėmė rengti protesto akcijas – jie neketino taikytis su tuo, kad šalį tiek metų nepaliaujamai valdė praktiškai nematomas lyderis.
Baimintasi, kad neradus įpėdinio nuo 1999 m. prezidentaujančiam A. Bouteflikai, o šiam pasimirus savo kabinete, šalyje gali įsivyrauti nestabili padėtis.
Pastarąjį kartą jis rodėsi viešumoje 2014 m. balandį – po pergalės prezidento rinkimuose dėkojo Alžyro gyventojams už jų pasitikėjimą.
Jis kalbėjo apie planus sustiprinti valdžių atskyrimą, sustiprinti opozicijos vaidmenį, užtikrinti žmonėms teises ir laisves.
Kai kam atrodė, kad tai žada politines permainas ir sklandų valdžios pasikeitimą, tačiau to neįvyko, o prezidentas viešumoje nesirodė.
Alžyriečiams tekdavo laimė kartais pamatyti jį per valstybinę televiziją, sutinkantį aukšto rango užsienio svečius. 2016 m. jį rodė per naujos konferencijų salės atidarymą – sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, atrodė silpnas, pavargęs, kita vertus, budrus.
2018 m. paaiškėjo, kad partija kelia jį kandidatu prezidento rinkimuose.
Jis dalyvavo rekonstruotos mečetės atidaryme, taip pat dviejų metro stočių atidaryme sostinėje Alžyre. Po kelių savaičių jis apžiūrėjo Didžiosios Alžyro mečetės statybas. Teigiama, kad ši 2 mlrd. dolerių kainavusi mečetė yra trečia pagal dydį pasaulyje.
Stiprus susiskaldymas
2014 m. be rinkimų kampanijos laimėjęs prezidentas neturi stiprių konkurentų. Tad kodėl valdančioji koalicija ir opozicija negali iškelti kitų perspektyvių kandidatų?
Opozicija nuo senų laikų buvo pernelyg susiskaldžiusi, todėl prezidentui senstant ir silpstant, rietenos valdančiųjų elito viduje (įskaitant ir kariuomenę) paralyžiavo bet kokius galimus politinius pokyčius, pastebi BBC.
Nacionalinis išsivadavimo frontas (FLN) buvo valdančioji Alžyro partija nuo tada, kai 1962 m. atgavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos po septynerius metus trukusių kruvinų išsilaisvinimo kovų.
Valdžia, kaip daugelis alžyriečių vadina vadovaujančiuosius šaliai, priklauso partijai, keliems įtakingiems generolams ir garsiems verslininkams.
Šiuo metu jaunesnis A. Bouteflikos brolis Saidas (61 m.) kontroliuoja, kam leisti dalyvauti prezidento rinkimuose. Kita svarbi figūra – generolas Ahmedas Gaidas Salahas, sutelkęs aplink save nemažai valdžios.
Pasak Oksfordo universiteto specialisto Alžyro politikos klausimais Jamesso McDougalo, Alžyro režimas visada veikė, daugiau ar mažiau remdamasis užkulisiuose priimamais sprendimais, tai vyksta ir dabar, tik dar akivaizdžiau, turint omenyje, kad pagrindinis valdantysis asmuo akivaizdžiai nebepajėgus pats vadovauti.
Šiokią tokią politinę klasės dalį sudaro ir opozicija, kuri arba valdė koalicijoje, arba palaikė vyriausybės politikos kryptį ir dėl to prarado pasitikėjimą.
Politikų klasė kaltinama korupcija ir nepotizmu.
Garsus Alžyro rašytojas Kamelis Daoudas, komentuodamas protestus Alžyre, neseniai sakė prancūzų žurnalistams, kad vyresnieji vagia valdžią iš šalies jaunimo. Pasak jo, pasiūlyti į kandidatus beveik mirusį žmogų prilygsta paniekai jauniems žmonėms, kur daugiau nei 30 proc. jaunesnių nei 30 m. žmonių neturi darbo.
Visa persmelkianti paranoja
Bet tai – ir neseniai Alžyre vykusio pilietinio karo, kuris, regis, sustingdė bandymus įvesti reformas, palikimas.
Žiaurus konfliktas baigėsi 2002 m., jis stipriai veikia tuos, kurie jame kovojo ir kurie po jo užaugo, daugelis netgi norėtų iškeisti dalį laisvių į stabilumą.
Per pilietinį karą žuvo apie 150 000 Alžyro gyventojų.
Manoma, kad dešimtą dešimtmetį, per pilietinį karą prieš islamistus maištininkus net liberalūs vyriausybės oponentai bendradarbiavo su saugumo agentūromis.
Todėl visuose visuomenės sluoksniuose giliai įsišaknijo nepasitikėjimas ir beveik neliko vietos nuoširdiems kompromisams ar prasmingam nacionaliniam dialogui, kuris inicijuotų permainas.
Viena žmogaus teisių gynėja iš Tuniso, daug metų besilankanti Alžyre, sakė stipriai jaučianti tvyrančią paranoją – ji tokio masto, kad vietos žmogaus teisių gynimo grupės nenori dalintis informacija viena su kita.
Ir kitose Šiaurės Afrikos valstybėse giliai įsišaknijęs ilgametis vieno lyderio buvimas valdžioje.
Libijoje per 42-ejus Muammaro Gaddafio valdymo metus vieni kitais nustojo pasitikėti kaimynai, broliai ir draugai. 2011 m. jį nuvertė. Tais pačiais metais nuo valdžios nuvertė ir ilgametį Tuniso lyderį Zine‘ą al Abidine‘ą Beną Ali. Šis valdė Tunisą, neva triuškinama persvara vis pirmaudamas apklausose, pasitelkus sistemą, kuri prirėmė opoziciją prie sienos, ją nusilpnino ir galiausiai pavertė intermedija.
Vasario mėnesį šalyje kilus protestų bangai, Alžyro armijos vadas Ahmedas Gaidas Salahas pažadėjo užtikrinti nacionalinį saugumą ir kritikavo demonstrantus, anot jo, siekiančius sugrąžinti šalį į „skausmingus praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pilietinio karo laikus“.
A. Bouteflika prezidentu tapo 1999 metais ir, nepaisydamas silpnos sveikatos, atkakliai siekė išsaugoti valdžią.
2011 metais Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje kilus vadinamojo Arabų pavasario revoliucijų bangai, A. Bouteflika numalšino visuomenės bruzdėjimą. Šiam tikslui jis aktyviai panaudojo bauginimus nauju pilietiniu karu Alžyre.
A. Bouteflikos vyriausybė atšaukė 19 metų galiojusią nepaprastąją padėtį, padidino algas ir pažadėjo imtis politinių reformų.
Tačiau tų reformų, apie kurias buvo paskelbta tvyrant baimės atmosferai, buvo atsisakyta iškart, kai situacija stabilizavosi, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.
A. Bouteflika žingsnis po žingsnio grįžo prie autoritarinio valdymo.
2014 metų balandį jis užsitikrino ketvirtą kadenciją, surinkęs 81,5 proc. balsų, nors nevykdė jokios agitacinės kampanijos.
A. Boutefliką seniai kamuoja sveikatos problemos; jis dažnai vyksta į Prancūziją ar Šveicariją gydytis.