Pareiškimas paskelbtas po 85 metų S. Berlusconio susitikimo su Matteo Salviniui iš imigrantams priešiškos „Lygos“ partijos ir Giorgia Meloni iš kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“. Bendrame jų „centro dešiniųjų“ bloko pareiškime teigiama, kad Italijos prezidentas atstovauja tautos vienybei, pabrėžiama „autoriteto, pusiausvyros ir tarptautinio prestižo“ svarba. „Koalicijos lyderiai sutarė, kad S. Berlusconis yra tinkamas žmogus eiti šias aukštas pareigas šioje sudėtingoje situacijoje, turintis autoritetą ir patirtį, kurių šalis nusipelnė ir kurių tikisi italai“.
S. Berlusconis tris kartus nuo 1994 iki 2011 m. buvo savo centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ ministras pirmininkas. Jis puoselėja ambiciją pakeisti Sergio Mattarellą, kuris vasario 3 dieną atsistatydins po septynerių metų kadencijos Italijos prezidento poste. Kiek daugiau nei 1000 senatorių, parlamentarų ir regionų atstovų pradės rinkti naują prezidentą per slaptą balsavimą, prasidėsiantį sausio 24 d., procesas, manoma, užtruks kelias dienas.
Ministras pirmininkas Mario Draghis taip pat užsiminė norįs šio darbo, bet nieko oficialiai nepaskelbė. Prieš metus S. Mattarellos paskirtas perimti trapią nacionalinės vienybės vyriausybę M. Draghis, buvęs centrinio banko vadovas, neturintis savo partijos, rizikuoja būti nušluotas per 2023 metų rinkimus.
Italijos prezidentas daugiausia atlieka ceremoninį vaidmenį, tačiau turi didelę politinę įtaką, ypač kaip arbitras krizių metais. Daugelis apžvalgininkų mano, kad S. Berlusconis neturi jokių galimybių. Pastaraisiais metais jis patyrė daugybę sveikatos problemų ir vis dar kovoja teismuose dėl savo „Bunga Bunga“ sekso vakarėlių. Tačiau jis leido suprasti, kad jei M. Draghis taps prezidentu, „Forza Italia“ pasitrauks iš vyriausybės. Dėl to kyla pavojus, kad koalicija, kurią sudaro visos pagrindinės Italijos partijos, išskyrus G. Meloni, žlugs ir teks skelbti pirmalaikius rinkimus.
Italija stipriai atsigavo po 2020 m. recesijos, kurią sukėlė koronavirusas, ir tikisi per kelerius ateinančius metus gauti beveik 200 milijardų eurų iš ES atkūrimo po pandemijos fondų. Tačiau Briuselio reikalaujamos reformos dar turi būti įgyvendintos.