Jeigu neįprastai didelis šuo ar katė su ypač ilga uodega gali būti laikomi tik trumpalaikiu susidomėjimo šaltiniu, vystymosi kraštutinumų turintys žmonės – nesvarbu, tai bus protas, ūgis, svoris ar kokia kita savybė – seniai kovoja su „keistuolių“ etiketėmis, rašo snopes.com.
Turbūt labiausiai trikdantis panašaus pobūdžio atvejis susijęs su jauniausia kūdikį pagimdžiusia mergaite, kuriai tada tebuvo penkeri. Ne vien todėl, kad tai postuluoja, kad darželinio amžiaus vaikas (tikriausiai nevalingai) turėjo patirties, kurią mes siejame su fizine ir psichologine branda, bet ir duoda suprasti, kad būta veiksmo, kurį mes vertiname kaip vaikų tvirkinimą.
Jos vardas buvo Lina Medina. Ši mergaitė iš Peru esančio Ticrapo kaimo Andų kalnuose įėjo į medicinos istoriją, kai 1939 metų gegužės mėnesį po Cezario pjūvio operacijos pagimdė berniuką. Tada jai buvo penkeri metai, septyni mėnesiai ir 21 diena.
Linos tėvai iš pradžių manė, kad jos pilve yra milžiniškas auglys, tačiau kai jie nuvežė ją į Pisco miesto ligoninę, gydytojai patvirtino, kad mergaitės pilvas padidėjęs dėl nėštumo. Lina galiausiai buvo perkelta į Limos ligoninę, kurioje 1939 metų gegužės 14 dieną po Cezario pjūvio operacijos pagimdė beveik 2,7 kilogramo sveriantį berniuką. Atsitiktinumo dėka būtent tądien tais metais buvo minima Motinos diena.
Linos tėvas laikinai atsidūrė už grotų, mat buvo įtariamas dėl kraujomaišos, tačiau dėl įrodymų trūkumų vyras netrukus buvo paleistas. Valdžios institucijoms taip niekada ir nepavyko nustatyti, kas yra Linos pirmagimio tėvas.
Neįtikėtiną Linos istoriją užfiksavo Edmundo Escomelis, vienas iš žymiausių to meto Peru mokslininkų gydytojų, kuris taip pat buvo prestižinės Prancūzijos mokslų akademijos premijos laureatas.
Pirmuosiuose savo laiškuose „La Presse Medicale“ redaktoriams E. Escomelis pažymi, kad pirmasis į Liną dėmesį atkreipė daktaras Gerado Lozada, vyriausias Pisco ligoninės gydytojas, kai ji 1939 metų balandžio pradžioje atvyko į ligoninę pasitikrinti dėl įtariamo milžiniško auglio pilve.
Netrukus priblokštam G. Lozadai tapo akivaizdu, kad mažoji mergaitė laukiasi kūdikio. Medicininėje istorijoje užfiksuota, kad ji turėjo reguliarias menstruacijas nuo trejų metų, tačiau pastaruosius septynis su puse mėnesio jų nebėra. Be to, Lina turėjo visiškai išsivysčiusią suaugusios moters krūtinę.
Tolimesnių tyrimų metu buvo užfiksuotas vaisiaus širdies plakimas, o rentgenograma patvirtino jos nėštumą.
E. Escomelis tvirtino, kad daktaras G. Lozada pateikė ataskaitą apie šį atvejį Medicinos akademijai Limoje. Mokslininko pranešime, kuris datuojamas 1939 metų gegužės 20 dieną, teigiama, kad Lina pagimdė berniuką (gegužės 14 dieną), ši žinia gegužės 31 dieną pasirodė „La Presse Medicale“ gegužės mėnesio numeryje. Straipsnyje buvo pataisytas Linos menstruacijų pradžios amžius – sunku patikėti, tačiau jos mergaitei prasidėjo vos aštuonių mėnesių. E. Escomelis taip pat pateikė nėščios penkerių su puse metų mergaitės nuotrauką.
Straipsnio pabaigoje E. Escomelis išreiškė apgailestavimą, kad kol kas taip ir nepavyko nustatyti kūdikio tėvo tapatybės, nes Lina „negalėjo pateikti tikslių atsakymų“. Jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbu tinkamai pasirūpinti mažąja mergaite.
Paskutinis E. Escomelio pranešimas buvo išspausdintas 1939 metų gruodžio 19 dieną to paties „La Presse Medicale“ numeryje. Jis komentavo vienos iš Linos kiaušidžių mėginio, kuris buvo paimtas Cezario pjūvio operacijos metu, biopsijos rezultatus. Taip pat jis pateikė audinių mikrofotografijas.
Galų gale, patologai konstatavo, kad Lina turi visiškai subrendusios moters kiaušides. E. Escomelis postulavo, kad mergaitės ankstyvo vaisingumo priežastys slypi ne pačiose jos kiaušidėse, o hipofizėje atsiradusiame neeiliniame hormonų sutrikime. Palyginimui, vidutinis pirmųjų menstruacijų amžius Jungtinėse Amerikos Valstijose yra dvylika su puse metų.
Šia neeiline istorija susidomėjo ir amerikiečių žiniasklaida. „United Press“ pranešime, kuris 1939 metų gegužės 16 dieną buvo išspausdintas laikraštyje „Los Angeles Times“, buvo rašoma: „Daktaras Hipolito Larrabure'as, gimdymo namų vadovas, padėjęs daktarui Geraldo Lozadai, kuris vadovauja Pisco ligoninei, per Cezario pjūvio operaciją, sakė, kad Lina operaciją atlaikė puikiai. Medikų bendruomenė stebėjosi gimdymu, kuris, jų manymu, neturi precedento. Daktaras Larrabure'as sakė, kad šis atvejis „tikrai stulbinantis“ ir pridūrė, kad jis tikisi, kad „koks nors Jungtinių Amerikos Valstijų mokslo fondas išsiųs tyrėją į Limą ištirti šio atvejo ir nustatyti geriausią būdą, kaip pasirūpinti motina ir vaiku“.
„Los Angeles Times“ taip pat pridūrė: „Galimybę penkiametei mergaitei tapti motina, kaip sekmadienį pranešta iš Limos, Peru, šiandien patvirtino ir daktaras Josephas B. De Lee, akušerijos specialistas iš Čikagos gimdymo ligoninės. B. De Lee paminėjo mergaitės iš Rusijos, kuri motina tapo šešerių su puse metų, atvejį. Vokietijos medicininiame žurnale aprašytame atvejyje mergaitės fizinis išsivystymas prilygo dešimtmetės ar dvylikametės fiziniam išsivystymui.“
Kitais metais „New York Times“ pranešė, kad mėnesio laikotarpyje ketinama Liną „atsivežti į Jungtines Amerikos Valstijas, čia ją ištirs penkių žmonių medicininė komisija“. Buvo ketinama į Čikagą atsivežti mažąją motiną, jos sūnų ir mergaitės tėvus, tačiau duomenų apie įvykusią šios šeimos kelionę į JAV nerasta.
1941 metais, praėjus dvejiems metams nuo Linos gimdymo, „New York Times“ išspausdino amerikiečių psichologo, kuris apžiūrėjo Liną lankydamasis Pietų Amerikoje, ataskaitą. Joje teigiama: „Kita keleivė [laineryje „Santa Clara“, kuris grįžo iš Pietų Amerikos] buvo ponia Paul Kosak, vaikų ugdymo specialistė iš Kolumbijos universiteto. Ponia Kosak yra vienintelė vaikų psichologė, kuriai leista tirti Liną Mediną, mergaitę iš Peru, kuri prieš dvejus metus pagimdė kūdikį, būdama penkerių.
Ponia Kosak sakė atlikusi su mergaite eilę intelekto testų ir remdamasi jų rezultatais neabejoja, kad vaiko amžius nurodytas teisingai. „Lina pranoksta intelekto normą, o kūdikis, berniukas, yra visiškai normalus ir fiziškai geriau išsivystęs nei vidutinis ispanų kilmės indėnų vaikas, – sakė ji. – Ji vaiką laiko savo mažuoju broliu, kaip ir visa likusi šeima“.
Linos Medinos atveju susidomėjęs akušeris Jose Sandovalas, 2002 metais parašęs apie ją knygą, tvirtino, kad Lina psichologiškai buvo normalus vaikas, jokių kitų medicininių simptomų ji nedemonstravo, o žaisti su lėlėmis mėgo labiau nei su savo pačios vaiku.
Linos berniukas, pavadintas Gerardo (gydytojo Gerardo Lozados, kuris diagnozavo jos nėštumą, garbei), tik dešimties sužinojo, kad žmogus, kurį jis laikė seserimi, iš tikrųjų yra jo motina. Gerardo mirė 1979 metais, būdamas keturiasdešimties, nuo kaulų čiulpų ligos.
1972 metais Lina pagimdė antrą sūnų (tarp brolių buvo 33 metų skirtumas), dabar jis gyvena Meksikoje. Lina ir jos sutuoktinis Raulis Jurado ilgą laiką gyveno Peru sostinėje Limoje „Mažąja Čikaga“ vadinamame rajone. Sausio mėnesį buvo paskelbta, kad eidama aštuoniasdešimt trečiuosius metus jauniausia motina medicinos istorijoje tapusi L. Medina mirė, su savimi į kapus nusinešdama ir paslaptį, kas yra jos ją išgarsinusio pirmagimio tėvas.