Prie Europos Sąjungos nori prisijungti devynios šalys, įskaitant ir Ukrainą: ar bus duota žalia šviesa?

Dviejų pasaulinių karų siaubas paskatino Prancūziją, Vakarų Vokietiją ir kitas šalis įsikibti viena kitai į parankę ir sukurti tai, ką šiandien vadiname Europos Sąjunga. Praėjo septyniasdešimt metų, ir į žemyną grįžo karo šmėkla. Griuvėsiais virtusi Ukraina į Europos Sąjungos įkūrėjų širdis sugrąžino tą patį kirbantį jausmą. Šiuo metu vyksta derybos dėl devynių šalių narystės, tarp jų ir ta pati Ukraina. Tapusi vieno iš sėkmingiausių pasaulio klubo, vienijančio taikias, klestinčias demokratijas, nare šalis žymiai greičiau atsitiestų ir pradėtų naują etapą. Tas pats žavi ir kitas potencialas nares Vakarų Balkanuose, Sakartvelą ir Moldovą.

Pačiai Europos Sąjungai tai būtų didis, istorinis pasiekimas, didžiosios žemyno sąjungos finalinis etapas ir taikos proceso, pradėto pergale prieš nacius, baigiamasis akordas. Jeigu Europos Sąjungos durys taip ir nebus atidarytos vienai ar kitai narei, bloko struktūra nepasikeis. Bet tai, kaip Europos Sąjunga funkcionuoja, keistis privalės.

Padidinti Europos Sąjungą nuo 27 narių iki 36 bus sudėtinga. Gana seniai, kai tokios didelės plėtros idėja dar giliai miegojo, prieš dešimt metų prie bloko prisijungė Kroatija – dabar tie klausimai ir vėl nugulė dienotvarkėje. Lyderiai iš viso žemyno, įskaitant ir ambicingas potencialias valstybes nares, spalio 5 dieną tinkasi Ispanijos Granados mieste. Jau kitą dieną klubui jau priklausantieji įvardys reformas, kokių reikia, kad sklandžiai vyktų darbai su daugiau (ir skirtingesnių narių). O tada laukia sudėtingas ir alinantis procesas. Privalės keistis tiek norintieji tapti Europos Sąjungos nariais, tiek Briuselio valdžios aparatas. Miglota 2030 metų data plėtrai skamba kaip labai jau optimistinis scenarijus, tačiau toks, dėl kurio išsipildymo tikrai verta stengtis.