Tokią informaciją žurnalistams suteikė Ukrainos sienos apsaugos pareigūnai.
„Gruodžio 3 dieną Luhansko srityje prie valstybinės su Rusija vyko Ukrainos pajėgų ir diversinės-žvalgybinės grupės iš Rusijos susirėmimas“, – teigiama oficialiame pranešime.
„Minėtame rajone sienos apsaugos pareigūnai, Ukrainos saugumo tarnybos, šalies vidaus reikalų ministerijos ir kariuomenės pajėgos vykdė diversantų atskleidimo operaciją. Turime informacijos, kad susirėmimo metu priešininkai patyrė nuostolių ir buvo priversti trauktis“, – teigia Ukrainos valstybės sienos apsaugos pareigūnai.
Skelbiama, kad per susirėmimą nukentėjo vienas Ukrainos karys.
Jis iš susirėmimo vietos buvo išgabentas šarvuotu automobiliu „Kuguar“.
Netrukus automobilis užvažiavo ant kol kas nenustatyto sprogmens, buvo apgadintas. Juo važiavę asmenys nesunkiai sužeisti.
Kariuomenės atstovas: rusai sudaro bemaž vieną trečdalį visų prorusiškų pajėgų
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė šalies rytinėje dalyje kovojanti su daugiau nei 30 tūkstančių maištininkų karių, iš kurių bemaž 10 tūkstančių yra rusai arba samdiniai, tarp kurių yra atvykusių net iš Brazilijos.
„Šiandien Donbaso teritorijoje yra 32 tūkst. 400 kovotojų, iš kurių nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai. Visi kiti yra samdiniai ir vadinamųjų neteisėtų sukarintų grupuočių nariai“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksandras Rozmazninas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.
Pasak jo, kariai sulaikė samdinių iš Izraelio, Serbijos, Ispanijos, Italijos ir net Brazilijos.
Nepriklausomi šaltiniai šių su maištininkų kariuomene susijusių skaičių patikrinti negali.
Pasak O.Rozmazino, Rusijos kariai Ukrainoje yra reguliariai keičiami, nes „negali išlaikyti psichologinio spaudino – jie nesupranta, už ką kovoja“.
Per šį konfliktą nuo balandžio pradžios jau žuvo daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių, dešimtys tūkstančių gyventojų turėjo palikti savo namus, skelbia Jungtinės Tautos.
J. Kerry: tokios Rusijos mes nenorime
Jungtinės Valstijos ir kitos šalys vėl griežtai sukritikavo Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje.
„Rusija ir toliau tiekia naujus ginklus ir didina savo paramą ginkluotiems separatistams (Rytų Ukrainoje)“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry Bazelyje vykstančioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) metinėje konferencijoje.
Taip Maskva nusižengia tarptautinei teisei, pabrėžė J. Kerry. O kainą už tai moka Rusijos piliečiai, „įskaitant šimtus rusų kareivių, kovojančių ir mirštančių šalyje, kurioje būti jie neturi teisės“.
Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris sakė: „Tarptautinei teisei prieštaraujanti Krymo aneksija ir kariniai susirėmimai Rytų Ukrainoje betarpiškai kelia grėsmę taikai Europoje“.
Todėl visos šalys esą turi siekti Minsko susitarimo įgyvendinimo, „kad būtų sustabdyta eskalacijos spiralė“. Rugsėjo pradžioje konfliktuojančios pusės Baltarusijos sostinėje susitarė dėl paliaubų ir žingsnių konfliktui sureguliuoti. Tačiau paliaubų nesilaikoma.
ES užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini ir J. Kerry paragino Rusiją nedelsiant sustabdyti ginklų tiekimą kovotojams Rytų Ukrainoje ir įgyvendinti Minsko susitarimus.
„Mes nenorime Rusijos, kuri dėl savo veiksmų yra izoliuota“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius.
Maskva esą gali atkurti pasitikėjimą, jei paisys užsienio pripažįstamų sienų, paleis įkaitus ir leis stebėtojams laivai patekti į krizės teritorijas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Maskvos veiksmus, be kita ko, teisino Ukrainoje gyvenančiu Rusijos piliečių apsauga.
Ši situacija, anot jo, yra ir sisteminės krizės ESBO erdvėje rezultatas, nes esą nėra valios vykdyti Eurazijos integraciją.
ESBO užsienio reikalų ministrų susitikime Šveicarija pirmininkavimą organizacijai perduos Serbijai.