Baltarusijos priėmimas į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (SCO), kaip ir tikėtasi, įvyko kasmetiniame vadovų susitikime Astanoje, Kazachstane.

Tai dar vienas Pekino ir Maskvos bandymas pakeisti organizacijos specifiką – paversti regioninį saugumo bloką geopolitine atsvara Vakarų institucijoms, kurioms vadovauja Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, rašoma CNN publikacijoje.

Baltarusija, prisidėjusi prie 2022 metais pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą, – tai dar viena autoritarinė valstybė, įstojantiį klubą po to, kai pernai visateise jo nare tapo Iranas.

Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka Astanoje

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Astaną, kur dalyvauja trečiadienį prasidėjusiame organizacijos viršūnių susitikime. Šiais metais tai jau antras jų susitikimas. Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, didžiausios pasaulyje demokratinės šalies vadovas, renginyje nedalyvauja. Tai gali būti ženklas, kad kai kurios valstybės narės jaučia nerimą dėl SCO krypties.

Prisijungus Baltarusijai, bloko narių skaičius padidėjo iki 10-ies šalių, kurioms tenka daugiau kaip 40 proc. planetos kontingento ir maždaug ketvirtadalis pasaulio ekonomikos.

2001 metais SCO įkūrusias šalis – Kiniją, Rusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną ir Uzbekistaną – vienijo tikslas kovoti su terorizmu ir didinti sienų saugumą, bet pastaraisiais metais vykstanti organizacijos plėtra iš pažiūros atitinka Pekino ir Maskvos ambicijas pasipriešinti menamai JAV hegemonijai ir pakeisti tarptautinę sistemą pagal savo poreikius.

Xi Jinpingas Astanoje

Pirmą kartą bloko plėtra buvo inicijuota 2017 metais: tada buvo priimtos Indija ir Pakistanas. Prisijungus Baltarusijai, bloko narių skaičius padidėjo iki 10-ies šalių, kurioms tenka daugiau kaip 40 proc. planetos kontingento ir maždaug ketvirtadalis pasaulio ekonomikos. Su SCO reikia sieti ir dvi stebėtojų statusą turinčias valstybes – Afganistaną ir Mongoliją, taip pat daugiau nei tuziną svečių teisėmis dalyvaujančių „dialogo partnerių“, tarp kurių – Mianmaras, Turkija ir arabų valstybės.

SCO plėtra vyksta po to, kai pernai turimų narių skaičių padidino kitas Kinijos ir Rusijos vadovaujamas blokas – BRICS grupė, vienijanti didžiąsias besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis. Daugiau nei perpus išaugusi BRICS gerokai pasididino ir pasaulinę savo aprėptį.

Augančios ambicijos

SCO įgyjant vis didesnį tarptautinį matomumą ir ekonominį svorį, auga ir josios geopolitinės ambicijos.

„Su Europos Sąjunga besiribojančios Baltarusijos prisijungimas „parodo, kaip per pastaruosius kelerius metus pasikeitė organizacijos misija“, – sako Kinijos užsienio politikos ekspertė iš MERICS instituto Berlyne Eva Seiwert.

Rusijai trečius metus kariaujant su Ukraina, SCO V. Putinui tapo labai svarbia diplomatine platforma, kur jis gali ir toliau kurti iliuziją, esą, tarptautinė bendruomenė nėra jo izoliavusi.

„Skirtingai nei Irano atveju, iš Baltarusijos narystės jie negaus nei didesnės ekonominės naudos, nei efektyvesnio bendradarbiavimo saugumo klausimais. Todėl ir drįsčiau teigti, kad tai geopolitinis žingsnis“, – pabrėžia ekspertė.

Rusijai trečius metus kariaujant su Ukraina, SCO V. Putinui tapo labai svarbia diplomatine platforma, kur jis gali ir toliau kurti iliuziją, esą, tarptautinė bendruomenė nėra jo izoliavusi. Pašlijus Kinijos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, Pekinas mažiau suka galvą dėl to, kad organizacija laikoma antivakarietiška: anot E. Seiwert, toks įsitikinimas dar pagilėjo prisijungus Iranui.

Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo susitikimas Astanoje

„Jie norėtų, kad SCO būtų gerbiamas kaip vienas svarbiausių blokų, kurių paprasčiausiai nebegalima ignoruoti. Įtraukdami minimas šalis, Kinijos ir Rusijos lyderiai nori visam pasauliui parodyti, kad jų pasaulėžiūra turi daugybę šalininkų“, – paaiškina ekspertė. Pagal jų pasaulio įvaizdavimą Eurazijoje vietos Jungtinėms Valstijoms nėra.

Susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnais birželį V. Putinas išdėstė ateities viziją „naujai dvišalių ir tarptautinių kolektyvinio Eurazijos saugumo garantijų sistemai“, kurią įgyvendinti padės tokios jau egzistuojančios organizacijos kaip SCO. Ilgalaikis tikslas, anot Rusijos prezidento, „palaipsniui išvalyti Euraziją nuo išorinių jėgų karinių elementų“.

„Kai lankiausi Kinijoje, su prezidentu Xi Jinpingu aptarėme šį klausimą. Buvo pabrėžta, kad Rusijos siūlymas ne prieštarauja, o labiau papildo esminius globalios Kinijos saugumo iniciatyvos principus“, – sakė gegužę Pekine lankęsis Rusijos Federacijos prezidentas.

Skelbia apie „tektoninius“ pokyčius pasaulyje

Ketvirtadienį pasirašytoje SCO viršūnių susitikimo deklaracijoje pabrėžiami „tektoniniai poslinkiai“ pasaulio politikoje.

Kazachstano sostinėje Astanoje pasirašytoje deklaracijoje sakoma: „Pasaulio politikoje, ekonomikoje ir kitose tarptautinių santykių srityse vyksta tektoniniai poslinkiai“.

Prieš tai Rusijos vadovas V. Putinas pareiškė, kad organizacija propaguos „sąžiningą, daugiapolį pasaulį“.

Jis sakė, kad deklaracijoje, kurią turi patvirtinti 10 narių grupė, įskaitant Kiniją, Iraną, Indiją, Pakistaną ir keturias Vidurinės Azijos valstybes, „pabrėžiamas visų SCO dalyvių įsipareigojimas formuoti teisingą, daugiapolę pasaulio tvarką“.