Per dešimt metų trukusį tyrimą policijai taip ir nepavyko pajudėti iš pradinio taško, o merginos ir po šiai dienai ieško paprasti amerikiečiai. Senos, tačiau neabejotinai įdomios bylos detalės – lenta.ru pasakojime.
Gegužės pabaigoje JAV Meison Sičio mieste atsirado keli juodai balti reklaminiai stendai. Besišypsančios šviesiaplaukės juose nuotrauką lydėjo užrašas: „Kažkas kažką žino... Galbūt tai tu?“. 2018 metų gegužės 5 dieną nuotraukoje besišypsančiai merginai galėtų būti 50 metų, tačiau apie ją niekas nieko negirdėjo jau 23 metus.
Visus tuos metus JAV policija tiria televizijos laidų vedėjos J. Huisentruit dingimą. Mergina tarsi į vandenį prapuolė prie savo namų ankstyvą rytą, išskubėjusi į rytinę pamainą darbe. Paieškų metu pareigūnai nerado nei nusikaltėlių, nei pačios merginos. Jiems neliko nieko kito, tik paskelbti ją mirusia.
Pramiegojo ir prapuolė
KIMTY televizijos kanalo žinių vedėja J. Huisentruit 1995 metų birželio 27 dieną darbe taip ir nepasirodė. Rytinė pamaina prasidėjo be jos: paskambinusi laidos prodiuserei, ji prisipažino pramigusi, bet jau skubanti į darbą. Deja, nei po valandos, nei po dviejų ji taip ir neatvyko. Kolegos kreipėsi į policiją.
Septintą ryto policija pasirodė prie merginos namų. Bute nieko nebuvo. Automobilių stovėjimo aikštelėje jie rado jos automobilį, raktelius durelėse ir aplinkui išmėtytus jos daiktus: batelius, rankinę, plaukų džiovintuvą, laką plaukams ir auskarus. Šalia daiktų pareigūnai pastebėjo ir šiek tiek kraujo. Policija priėjo išvadą, kad merginą užpuolė belipančią į automobilį.
Paskutines gyvenimo paras merginos gyvenime nevyko nieko įtartino. Išvakarėse ji apsilankė golfo turnyre, o vėliau svečiavosi pas bičiulį Johną Vansisą, kur žiūrėjo jos gimtadienio dieną filmuotą vaizdo įrašą (iki tragedijos likus trims savaitėms, jai sukako 27 metai). Grįžusi namo, žurnalistė dar paskambino bičiuliui: jis prisimena, kad jos balsas buvo linksmas ir džiugus.
Kitą dieną jai reikėjo keltis trečią valandą ryto – reikėjo spėti į rytinį eterį, tačiau ji pramigo ir prabudo tik 3.45 val. nuo kolegos skambučio. Kiti bandymai su ja susisiekti buvo nesėkmingi.
Vienintelis liudininkas Randy Lindermanas sakė, kad maždaug pusę penkių ryto automobilių stovėjimo aikštelėje prie namų jis pastebėjo šviesios spalvos furgoną su įjungtais žibintais. Vyras pagalvojo, kad tai policijos automobilis. Žurnalistės kaimynai maždaug tuo metu išgirdo klyksmų, sklindančių iš stovėjimo aikštelės, tačiau kažkodėl į juos neatkreipė dėmesio. Tokių liudijimų pareigūnams pasirodė per maža. Nei vėliau atlikti vietovės patikrinimai, nei paieškų grupės pastangos rezultatų nedavė.
J. Huisentruit dingimo tyrimas trunka jau daugiau nei 20 metų, per tą laiką istorija tapo tik dar mįslingesnė. Mįslingai dingusios šviesiaplaukės likimas vietinius domina ne mažiau nei Lauros Palmer žudiko paieškos kultiniame seriale „Tvin Pyksas“. Stebina tai, jog netgi nusikaltimo aplinkybės kiek panašios: 2008 metais nežinomas asmuo į „Globe Gazette“ redakciją atsiuntė J. Huisentruit dienoraštį su įrašais, darytais iki jos mįslingo dingimo.
Atminties dienoraštis
Dingusios žurnalistės dienoraščio kopija atsiųsta po jos dingimo praėjus 13 metų. Vėliau policija patvirtino, kad būtent tą dienoraštį jie aptiko merginos bute. Įrašai daugiausia skirti jos karjeros pasiekimams ir santykiams su artimaisiais. Paskutinė įrašo data – 1995 metų birželio 25 diena (dvi dienos iki incidento).
„Grįžau namo po savaitgalinės išvykos į Ajova Sitį – ech, kaip mes pasilinksminome. Laukiniai vakarėliai ir linksmybės ant vandens slidžių. Plaukiojome Koralvilio ežere. Man su tomis slidėmis sekasi vis geriau ir geriau – dirba visi raumenys, dailėja linijos ir taip toliau. Johno sūnus Trentas man davė puikių patarimų. Šiandien, sekmadienį, Meison Sityje lijo, todėl vandens slides teko atšaukti. Man patinka, užsikabinau. Turiu puikių draugų, bet profesine prasme man viskas jau iki kaklo. Susirasti naują darbą sunku, per tą savo agentą esu kaip reikiant pasimetusi, nelabai žinau, ką dabar galiu padaryti“, – tai paskutinis jos įrašas dienoraštyje.
Taip ir lieka neaišku, kas galėjo norėti pakenkti merginai, kurią visą gyvenimą supo meilė, draugystė ir jos talento gerbėjai – darbas televizijoje ją pavertė tikrų tikriausia vietinio ryškumo žvaigžde.
„Gyvenimas toks gražus“, – dienoraštyje ne kartą rašė mergina. Jame ji reiškia dėkingumą savo artimiesiems, draugams ir televizijos žiūrovams, su kuriais tenka pabendrauti gatvėse. Nors ir buvo dar labai jauna, ji jau buvo spėjusi ne tik puikiais balais baigti universitetą ir iškovoti ne vieną pergalę sporto turnyruose, bet ir padirbėti atsakingą redaktorės darbą kitame televizijos kanale – KGAN.
Atrodė, kad jos laukia tiesiog stulbinanti ateitis. Beveik prieš pat tragediją žinių vedėja įsigijo automobilį, iš kurio vėliau ir prapuolė: „Praeitą vakarą su Johnu buvome Glenno Millerio orkestro koncerte Belmonde. Turiu tiek daug nuostabių žiūrovų. Žmonės labai geri. Čia oras puikus. Nusipirkau naują „Mazda Miata“, ją tiesiog dievinu“. Tragiška, bet ryškiai raudonos spalvos automobilis merginą džiugino vos dvi savaites.
Siaubingos užuominos
Deja, bet nė vienas kabliukas byloje taip ir nepadėjo tyrimui pajudėti iš mirties taško. Vienos iš keisčiausių idėjų – esą mergina dabar dirba Rino miesto kazino arba, kad ją pagrobė arabų šeichas. Tyrėjų jos iš karto buvo atmestas kaip menkai tikėtinos.
Nemenką Jungtinių Valstijų teisėsaugos sistemos pareigūnų dėmesį atkreipė recidyvistas Thomas Koraskaddenas: tuo metu, kai žurnalistė buvo pagrobta, jis gyveno Meison Sityje. Vėliau už grotų atsidūręs už išžaginimą, nusikaltėlis kalėjime dažnai kalbėjo apie dingusią televizijos žurnalistę. Po kurio laiko jis netgi parašė repo kūrinį, kur mįslingai užsimena apie apleistą bunkerį Ajovos valstijoje.
2014 metais nusikaltėlis merginos dingimo byloje buvo apklaustas naudojantis melo detektoriumi, taip pat pateikė ir savo pirštų atspaudus, kurie buvo palyginti su ant automobilio aptiktais. Jie nesutapo.
Paskutinis, kuriam teko merginą matyti gyvą, buvo jos artimas pažįstamas Johnas Vance‘is. Vyras už merginą vyresnis 20 metų. Žurnalistės artimieji ir draugai sako, kad jų santykiai buvo atsitiktiniai ir truko neilgai. Nepaisant to, yra ne vienas ir ne du keisti sutapimai, liudijantys šių dviejų žmonių artimą ryšį: pavyzdžiui, vyras merginos garbei savo laivą pavadino „Jodi“. Jį ne kartą apklausė policijos pareigūnai, jis apklaustas ir pasitelkus poligrafą, tačiau niekas nepaaiškėjo.
Prieš kurį laiką pora Meison Sičio gyventojų, priemiesčio miškelyje ieškodami dingusio augintinio, aptiko moters palaikus. Ekspertizė atskleidė, kad moteris mirė prieš 5-15 metų, o jos galimas amžius 25-40 metų. Atlikus išsamius tyrimus, paaiškėjo, kad šis radinys neturi nieko bendro su J. Huisentruit.
Nepasiduoda
Nepaisant to, jog merginos (arba jos palaikų) paieškos tęsiasi iki šiol, 2001 metų gegužę ji pripažinta mirusia. Dauguma miesto gyventojų, įskaitant policijos pareigūnus, įsitikinę, kad televizijos laidų vedėja buvo pagrobta. Tai parvirtina ir grumtynių automobilyje ženklai ir tai, kad niekas nerado merginos palaikų. Kaip ten bebūtų, teisėsaugos pareigūnų pasyvumas glumina visus be išimties.
„Nuoširdžiai stebina, kad ši byla dar neišspręsta. Labiausiai glumina, kad už visa tai atsakingas asmuo nepasirodė, nepradėjo girtis, ką padaręs“, – teigia Emy Kunse, kuri dirbo prodiusere kartu su dingusia žurnaliste. Būtent ji pažadino kolegę, tą dieną pramigusią pamainą. Nors jos ir nebuvo labai artimos, kolegė pastebėjo, kad mergina elgiasi gana keistai.
„Prieš dingimą ji tikrai elgėsi labai nestabiliai. Ji dirbo montažinėje... Paskui visą likusią dieną buvo labai laiminga, tarsi ant sparnų. Man kilo klausimas, kas su ja vyksta. Nebūčiau nustebusi, jei prie to būtų prisidėję narkotikai“, – kalbėjo E. Kunse.
Jei tikėtume prodiuserės pasakojimais, dingusioji būdavusi tai griežta ir atšiauri, tai miela ir geranoriška, tad ją suprasti ar perprasti būdavę nepaprastai sunku, net neįmanoma. Nepaisant gana įtemptų jų tarpusavio santykių, kolegei buvo gana sunku susitaikyti su jos netektimi.
„Privalėjau tai paleisti ir judėti toliau. Surengiau asmeninę atsisveikino su Jodi ceremoniją prie upės netoliese jos namų. Į vandenį įmečiau tris rožes... vieną už praeitį... vieną už dabartį.... ir vieną – už ateitį.... Ateitis labai svarbi. Pažadėjau tikėti, kad byla bus išaiškinta. Dar parašiau Jodi laišką. Suplėšiau jį... ir taip pat skutelius atidaviau upei“, – savo išgyvenimais pasidalino televizijos prodiuserė.
Paskutiniai entuziastai, vis dar besitikintys išsiaiškinti tiesą J. Huisentruit byloje, priklauso susivienijimui „FindJodi“. Norėdami išsaugoti tragiško likimo merginos atminimą, jie kuria jai skirtą tinklalapį internete. Vienas iš skaitomiausių jame skelbiamų straipsnių vadinasi „Atviras laiškas žmogui, nužudžiusiam Jodi Huisentruit“. Jo autorius Gary‘is Petersonas perpasakoja viską, kas žinoma apie merginos dingimą, o tada užduoda daugiau nei 20 klausimų menamam žudikui. „Nemenka tikimybė, kad nusikaltėlis jau nebegyvas“, – savo straipsnį baigia jo autorius.
Eiliniai aktyvistai ne tokie kategoriški. Jų naujausia akcija – juodai balti reklamos stendai, raginantys prisidėti tiriant bylą, sulaukę didelio žiniasklaidos ir vietos gyventojų dėmesio. Jie viliasi, kad šį kartą pavyks sužinoti bent ką nors naujo ir naudingo: be jų merginos atminties tarsi nebėra kam saugoti – jos mama mirė 2014 metais. „Privalome sugrąžinti Jodi namo“, – teigia jie, greičiausiai turėdami omenyje, kad J. Huisentrui dingimas visam Meison Sičiui lėmė prakeiksmą, kaip kad Lauros Palmer nužudymas seriale aptemdė Tvin Pykso gyvenimą.