Spalį Rygos Dūmoje įvyko mokslinė konferencija „Sudarkytas kraštovaizdis – istorija ir architektūra“, kurią organizavo miesto savivaldybė ir Latvijos universiteto Humanitarinio fakulteto Latvijos istorijos institutas. Konferencijos metu istorikas, Gynybos akademijos mokslo darbuotojas Valdis Kuzminas papasakojo, kaip Ryga 1944 m. spalio mėnesį atiteko Sovietų Sąjungos pajėgoms.
1944 m. spalio viduryje Rygos sostinę paliko paskutiniai Vokietijos kariuomenės daliniai, o jų vietą užėmė nauji okupantai – Raudonoji armija.
1944 m. rugsėjo 14 d. Raudonoji armija, vydama vokiečius iš Baltijos šalių, surengė greitą puolamąją operaciją Vidžemėje ir Žiemgaloje, dar žinomą kaip Rygos operacija. 2-ojo Pabaltijo fronto ir 3-iojo Pabaltijo fronto armijos atakavo Vidžemę. 18-osios Vermachto armijos daliniai, įskaitant 19-ąją Latvijos regiono diviziją, atsitraukė ties gynybine linija prie Siguldos, kur rugsėjo 25 d. Raudonosios armijos puolimas buvo laikinai sustabdytas. Visgi tai nebuvo pagrindinė sovietų puolimo kryptis.
