Dešimtys tūkstančių žmonių pirmadienį dalyvavo protestuose palei Gazos Ruožą. Per 2 400 žmonių buvo sužeista. Palestiniečių atstovas Jungtinėse Tautose teigė, kad 8 iš žuvusiųjų buvo vaikai.
Tai buvo kruviniausia Izraelio ir Palestinos konflikto dienų nuo 2014-ųjų karo Gazos Ruože.
Pirmadienio vakarą protestai Gazos Ruože baigėsi, tačiau manoma, kad antradienį vėl kils naujų demonstracijų.
Išaugęs žmonių aukų skaičius turėtų užtemdyti pirmadienį numatytas JAV ambasados atidarymo Jeruzalėje iškilmes. Palestiniečiai tvirtina, kad sprendimas perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę yra akivaizdus JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos šališkumo pavyzdys.
Dėl šių kruvinų pirmadienio įvykių Izraelis turėtų vėl sulaukti tarptautinės bendruomenės kritikos, nes kariams draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus prieš beginklius protestuotojus.
Tačiau Izraelis sako turintis teisę ginti savo sienas ir bet kokia kaina sustabdyti sienos pažeidėjus.
Netoli sienos susirinko keli tūkstančiai žmonių. Nedidelė jų dalis svaidė akmenis ir artinosi prie pasienio tvoros, stengdamiesi ją apgadinti, padėtį stebinti kitapus sienos dislokuotiems izraeliečių snaiperiams.
Prognozuojama, kad vėliau pirmadienį susirinks protestuoti prieš JAV ambasados perkėlimą į ginčijamą Jeruzalės miestą.
Ambasados atidarymo ceremonija prasidėjo 16 val. vietos (ir Lietuvos laiku).
Kelias pastarąsias savaites nuo kovo 30 dienos Gazos Ruožo pasienyje vyko protestai ir susirėmimai, per kurias nuo izraeliečių ugnies žuvo 54 palestiniečiai.
Per šiuos neramumus nebuvo sužeistas nė vienas izraelietis. Kariuomenė buvo kritikuojama dėl neproporcingo jėgos naudojimo.
Izraelis tvirtina, kad šaudoma tik siekiant sustabdyti infiltruotis mėginančius palestiniečius, užkirsti kelią atakoms ir pasienio tvoros gadinimui. Izraelio blokuojamą Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ taip pat buvo kaltinamas mėginantis pasinaudoti šiais protestais kaip priedanga smurto veiksmams.
Abbasas pasmerkė žudynes ir paskelbė gedulą
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas pirmadienį pasmerkė Izraelio „žudynes“, kai per audringus protestus pasienyje su Gazos Ruožu, Jeruzalėje vykstant JAV ambasados atidarymui, žuvo 52 palestiniečiai.
M. Abbasas paskelbė trijų dienų gedulą ir pareiškė, kad „JAV nebėra tarpininkė Artimuosiuose Rytuose“, o naujoji jų ambasada prilygsta „naujai amerikiečių nausėdijai“ Jeruzalėje.
Palestinos vyriausybė kaltina Izraelį dėl „siaubingų žudynių“ Gazos Ruože
Palestiniečių vyriausybė pirmadienį apkaltino Izraelį vykdant „siaubingas žudynes“ po to, kai per audringus protestus prie sienos su Izraeliu žuvusių palestiniečių skaičius išaugo iki 41.
Protestai vyksta prieš numatytas JAV ambasados atidarymo Jeruzalėje iškilmes.
Palestiniečių vyriausybės atstovas Yusufas al Mahmoudaas pareikalavo „skubios tarptautinės intervencijos, kad būtų sustabdytos siaubingos žudynės Gazoje, vykdomos Izraelio okupacinių pajėgų prieš mūsų herojišką liaudį“.
Izraelis tvirtina, kad šaudo tik siekdamas apginti savo sienas ir bet kokia kaina sustabdyti sienos pažeidėjus.
Palestiniečių vyriausybė yra įsikūrusi Ramaloje okupuotame Vakarų Krante.
Turkija pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis yra atsakingi už „žudynes“ Gazos Ruože, kur per audringus protestus prie sienos su Izraeliu žuvusių palestiniečių skaičius jau pasiekė 37.
„Už šias žudynes JAV administracija yra tiek pat atsakinga, kiek ir Izraelio vyriausybė“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė turkų vicepremjeras Bekiras Bozdagas. Pasak jo, šiuos incidentus lėmė „nesąžiningi ir neteisėti sprendimai“, JAV nutarus perkelti savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir kiti pareigūnai ne kartą pasmerkė JAV sprendimą perkelti savo ambasadą, perspėdami, kad šis žingsnis gali dar labiau padidinti įtampą.
„JAV administracijos (sprendimas) perkelti savo ambasadą į Jeruzalę sugriovė taikos viltis ir įžiebė ugnį, kuri pareikalaus dar daugiau žmonių gyvybių ir sužeistųjų, o taip pat sukels destrukciją ir katastrofą regione“, – sakė B. Bozdahas, kuris taip pat yra vyriausybės atstovas.
„Palestinos ir Jeruzalės procese nuo šiol viskas bus kitaip“, – pridūrė jis.
Jeruzalėje atidaroma naujoji JAV ambasada
Jeruzalėje pirmadienio popietę atidaryta Jungtinių Valstijų ambasada. Iškilmės prasidėjo JAV himnu.
Po to kalbą pasakė JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas. Šiam paminėjus JAV prezidentą Donaldą Trumpą, susirinkusieji atsistoję pradėjo ploti.
Audringų plojimų susilaukė ir ambasadoriaus žodžiai „Jeruzalė, Izraelis“.
Į ambasados atidarymo ceremoniją atvyko JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Johno Sullivano vadovaujama delegacija, tarp kurios narių buvo ir D. Trumpo duktė Ivanka ir jos vyras Jaredas Kushneris, abu dirbantys Baltųjų rūmų padėjėjais, ir iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
Ceremonijoje dalyvavo maždaug 800 svečių.
Jeruzalės statusas – bene opiausias Izraelio ir Palestinos konflikto klausimas.
Izraelis visą miestą laiko savo amžina ir nedaloma sostine, o palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.
Per dešimtmečius nuo 1967-ųjų tarptautinė bendruomenė laikėsi bendros pozicijos, kad miesto statusas turi būti sprendžiamas derybomis, bet D. Trumpas šio kompromiso nepaisė ir išprovokavo pasipiktinimą daugelyje šalių.
Jis argumentavo, kad išbraukus Jeruzalės klausimą iš derybų darbotvarkės turėtų tapti lengviau susitarti dėl taikos, bet daugelis pabrėžė, kad prezidentas nekalbėjo apie jokias atsakomąsias izraeliečių nuolaidas.
Tarptautinės bendruomenės požiūrį į ambasados perkėlimą rodo, tai, kad iš 86 diplomatines misijas turinčių ir pakviestų į iškilmes šalių, dalyvavimą patvirtino 33, tarp jų ir Gvatemala bei Paragvajus, kurios vėliau taip pat žada perkelti ambasadas į Jeruzalę.
Dauguma Europos Sąjungos šalių ambasadorių nedalyvauja, esą Jungtinės Valstijos pažeidžia neutralumo statusą – 1980-isiais priimtą Jungtinių Tautų saugumo tarybos rezoliuciją, kuri neteisėtu pripažįsta Izraelio įstatymą, kad Jeruzalė yra vieninga ir nedaloma Izraelio sostinė, ir reikalauja uždaryti ten visas ambasadas.
Pagal 1993-ųjų Izraelio ir palestiniečių taikos susitarimą dėl Jeruzalės statuso turi būti sutarta derybose. Bet JAV Kongresas prieš 23 metus nurodė perkelti ambasadą į Jeruzalę, trys prezidentai sprendimo nevykdė, bet D. Trumpas tai pažadėjo ir rinkėjams, ir turtingiems savo kampanijos rėmėjams.
„Jeruzalė yra žydų tautos sostinė tris tūkstančius metų. Ji yra mūsų valstybės sostinė 70 metų. Ji liks mūsų sostine visiems laikams. Prezidente D. Trumpai, dėkoju už drąsų sprendimą“, – sprendimą komentavo Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
Kol kas ambasada kuriasi jau veikiančiame konsulate, Jeruzalėje dirbs tik apie 50 žmonių, kiti laikinai liks Tel Avive, o ambasadorius kursuos tarp dviejų miestų.
Pasak palestiniečių prezidento Mahmudo Abasso, tai šimtmečio antausis. Esą amerikiečiai dabar neturi teisės būti tarpininkais siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose.
„Tai didelė išdavystė, visuomet žinojau, kad Amerika ir Britanija susimokė prieš Palestiną ir palestiniečius. Dabar prie jų prisideda ir Arabų šalys, o kiti tik stebi, kaip mes kenčiame. Perkelia jie ambasadas ar ne, Jeruzalė liks palestiniečių sostinė“, – padėtį komentavo palestinietis Adelis Halakas.
Tačiau palestiniečiai patys neturi idėjų, kaip pastangas išjudinti, tad Europos Sąjunga ragina neignoruoti Amerikos siūlymų, kai jie pasirodys.
Bet prie Gazos ruožo verda protestai, gal net bus mėginama šturmuoti Izraelį saugančią tvorą, nors Izraelis jau antrą mėnesį šaudo tikromis kulkomis, nužudė daugiau nei 50 palestiniečių. Jungtinės Tautos perspėjo, kad Izraelis naudoja nepamatuotą jėgą. Alyvos į ugnį įpils rytoj palestiniečių minima tai vadina Katastrofos diena, kai po 1948 metais pasibaigusio karo įkūrus Izraelio valstybę buvo ištremti 700 tūkstančių palestiniečių.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad Jeruzalė visuomet bus „amžina ir nedaloma“ Izraelio sostinė.
Per JAV ambasados šiame mieste atidarymo ceremoniją jis sakė, kad šiandien yra „šlovinga“ diena.
Premjeras padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui už pademonstruotą „drąsą“ įgyvendinti savo vieną svarbiausių kampanijos pažadų bei pareiškė, kad jo šalies ryšiai su Vašingtonu niekuomet nėra buvę stipresni nei dabar.
B. Netanyahu taip pat sakė, kad taika Viduriniuosiuose Rytuose privalo turėti JAV pripažįstamos „tiesos“ pagrindą.
„Tiesa ta, kad Jeruzalė buvo ir visuomet bus žydų tautos sostinė, žydų valstybės sostinė“, – teigė jis.
Palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine, ir griežtai prieštaravo D. Trumpo sprendimui perkelti JAV ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę.
„Amnesty International“: tai baisus žmogaus teisių pažeidimas
Kruvini susirėmimai Gazos Ruože pasienyje su Izraeliu yra „baisus“ žmogaus teisių pažeidimas, pirmadienį pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.
Pirmadienį per kruvinus susirėmimus prie Gazos Ruožo sienos nuo Izraelio ugnies žuvo 37 palestiniečiai ir dar šimtai buvo sužeisti. Tai buvo daugiausiai žmonių gyvybių pareikalavusi diena per pastaruosius kelis konflikto metus.
„Gazos Ruože stebime baisų tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimą... Tai privalo nedelsiant baigtis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Londone įsikūrusi organizacija.
„Amnesty International“ pranešė, kad per susirėmimus prie Izraelio sienos, kuriuos išprovokavo Vašingtono sprendimas perkelti savo ambasadą į Jeruzalę, žuvo 38 asmenys – vienu daugiau nei Gazos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame pranešime.
Pasak žmogaus teisių gynėjų, dar daugiau nei 500 žmonių buvo sužeisti „koviniais šaudmenimis“, gauta daug pranešimų apie sužeidimus galvos ir krūtinės srityse.
„Tai yra tarptautinių normų pažeidimas, kai kuriais atvejais tai panašu į tyčinį žudymą, kuris prilygsta karo nusikaltimams“, – sakė Philipas Lutheris, žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ padalinio Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai direktorius, savo atskirame pranešime.
„Smurtas darosi nesuvaldomas, Izraelio pareigūnai turi nedelsiant pažaboti kariuomenę, kad būtų išvengta daugiau netekčių ir sunkių sužeidimų“, – nurodoma jame.
Savo pareiškimą „Amnesty International“ paskelbė „atsakydama į pranešimus apie dešimtis žuvusių palestiniečių“ per protestus, kuriuos išprovokavo JAV ambasados perkėlimas.
„Augantis žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius šiandien tik išryškina skubią būtinybę uždrausti ginklus“, – pridūrė Ph. Lutheris.
„Nors kai kurių protestuotojų veiksmuose galėjo būti tam tikro smurto, tai nepateisina kovinių šaudmenų panaudojimo“ prieš juos, pridūrė jis.
Palestiniečių atstovas JT: žuvo 8 vaikai
Tarp palestiniečių, žuvusių per audringus protestus prie sienos su Izraeliu pirmadienį, Jeruzalėje vykstant JAV ambasados atidarymui, yra aštuoni jaunesni kaip 16 metų vaikai, pranešė Palestinos atstovas prie Jungtinių Tautų.
„Kuo griežčiausiai smerkiame šiuos Izraelio okupacinių pajėgų žiaurumus, didžiulės ugnies panaudojimą prieš civilius, kurie turi teisę taikiai protestuoti, ir kurie protestavo taikiai“, – sakė Palestinos atstovas JT Riyadas Mansouras.
Diplomatas sakė, kad pirmadienį per protestus Izraelio ir Gazos Ruožo pasienyje žuvo 45 palestiniečiai, o dar per 2 tūkst. buvo sužeisti. Tuo tarpu Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija kiek vėliau pranešė, kad žuvusių palestiniečių skaičius išaugo iki 52.
Iranas smerkia
Irano užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad šiandieninis JAV ambasados Izraelyje atidarymas Jeruzalės mieste yra „didelės gėdos diena“.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas
socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Izraelio režimas šaltakraujiškai žudo be galo daug palestiniečių, protestuojančių didžiausiame pasaulio kalėjime po atviru dangumi. Tuo tarpu (JAV prezidentas Donaldas) Trumpas švenčia neteisėtos JAV ambasados perkėlimą, o jo bendrininkai arabai bando nukreipti dėmesį.“
M. J. Zarifas veikiausiai kalbėjo apie Persijos įlankos arabiškas valstybes, kurios dar niekaip nepakomentavo kruvinų susirėmimų prie Gazos Ruožo sienos, per kuriuos nuo Izraelio ugnies žuvo 37 palestiniečiai ir dar šimtai buvo sužeisti.
Irano užsienio reikalų ministras šią žinutę parašė per savo vizitą, per kurį jis siekia užsitikrinti šalių, pasirašiusių susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, garantijų, iš sutarties pasitraukus JAV.
Mogherini ragina demonstruoti „didžiausią savitvardą“
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pirmadienį paragino visas šalis pademonstruoti „didžiausią savitvardą“, kai per protestus prieš JAV ambasados Jeruzalėje atidarymą buvo nukauti mažiausiai 37 palestiniečiai.
„Dešimtys palestiniečių, įskaitant vaikus, buvo nukauti ir dar šimtai sužeisti nuo Izraelio ugnies per protestą prie Gazos užtvaros šiandien. Tikimės, kad visi pademonstruos didžiausią savitvardą, siekiant išvengti daugiau netekčių“, – sakoma F. Mogherini pareiškime.
„Izraelis privalo gerbti teisę dalyvauti taikiuose protestuose ir laikytis jėgos panaudojimo taisyklių. „Hamas“ ir demonstracijų Gazoje vadovai turi užtikrinti, kad jie (protestai) vyktų griežtai be jokio smurto ir nebūtų naudojamos kitiems tikslams“, – nurodoma jame.
Buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė F. Mogherini paragino abi šalis grįžti prie derybų stalo ir patikino, kad Europos Komisija ir toliau yra pasiryžusi atlikti savo vaidmenį, siekiant taikos regione.
Ji perspėjo, kad „bet koks tolesnis šios jau ir taip labai įtemptos ir sudėtingos padėties eskalavimas sukels dar daugiau neapsakomų kančių abiems tautoms ir dar labiau atitolins taikos ir saugumo perspektyvą“.
ES nėra vieninga dėl to, kaip turėtų reaguoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Čekija, Vengrija ir Rumunija neseniai blokavo ES pareiškimą, smerkiantį šį JAV sprendimą, savaitgalį pranešė Čekijos prezidento Milošo Zemano atstovas spaudai.
Pompeo: JAV tebenori taikos Artimuosiuose Rytuose
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pirmadienį patikino, kad Vašingtonas tebėra įsipareigojęs užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose, tačiau nė žodžiu neužsiminė apie kruvinus susirėmimus Gazos Ruože, kilusius dėl Jungtinių Valstijų ambasados Jeruzalėje atidarymo.
„Tebesame įsipareigoję remti tvarią ir visapusišką taiką tarp Izraelio ir palestiniečių“, – pareiškė jis.
Pirmadienį per kruvinus susirėmimus prie Gazos Ruožo sienos nuo Izraelio ugnies žuvo 37 palestiniečiai ir dar šimtai buvo sužeisti. Be to, Izraelio oro pajėgos pirmadienį smogė islamistų judėjimo „Hamas“ oro bazei Gazos Ruože.
Tai buvo daugiausiai žmonių gyvybių pareikalavusi diena per pastaruosius kelis konflikto metus.
Vis dėlto M. Pompeo savo pareiškime ignoravo tuos smurto protrūkius ir sakė besididžiuojantis savo šalies ambasados perkėlimu iš Tel Avivo į Jeruzalę ir šio miesto pripažinimu Izraelio sostine.
„Šis svarbus įvykis (yra) prezidento Trumpo pažado įgyvendinimas“, – teigė M. Pompeo.
JAV valstybės departamentas, pirmadienį paprašytas pakomentuoti protestus Gazos Ruože ir Izraelio atsaką į juos, į naujienų agentūros AFP užklausą kol kas neatsakė.
Nei D. Trumpas, nei M. Pompeo nedalyvavo JAV ambasados Jeruzalėje atidaryme. Per ceremoniją buvo parodytas iš anksto įrašytas D. Trumpo kreipimasis.
Į ambasados atidarymo ceremoniją atvyko JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Johno Sullivano vadovaujama delegacija, tarp kurios narių buvo ir D. Trumpo duktė Ivanka ir jos vyras Jaredas Kushneris, abu dirbantys Baltųjų rūmų padėjėjais, ir iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
Britanija ragina laikytis rimties
Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May atstovas pirmadienį paragino laikytis „rimties ir santūrumo“ Gazos Ruože, kur anksčiau šiandien vyko kruvini palestiniečių ir Izraelio pajėgų susirėmimai.
Užsienio reikalų jaunesnysis ministras Alistairis Burtas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad taikiais protestais naudojasi ekstremistai, bei pridūrė: „Raginu susilaikyti nuo šaudymo tikrais šoviniais.“
Premjerės atstovas sakė: „Esame sunerimę dėl pranešimų apie smurtą ir žūtis Gazos Ruože. Raginame (laikytis) rimties ir santūrumo bei vengti veiksmų, kenkiančių pastangoms (įvesti) taiką.“
„Premjerė aiškiai išdėstė savo pažiūras gruodį, kad nesutinkame su sprendimu (perkelti JAV ambasadą). Manome, tai nepadeda taikos regione perspektyvų atžvilgiu“, – pridūrė A. Burtas.
T. May atstovas pakartojo Britanijos įsipareigojimą siekti dviejų valstybių sprendimo tarp izraeliečių ir palestiniečių dėl Jeruzalės kaip bendros sostinės.