Įstatymo projekte numatoma, kad koncertų organizavimu salėse, kurių plotas siekia daugiau kaip 400 kv. m, galėtų užsiimti tik asmenys ar įmonės, priklausančios šios srities savireguliacinėms organizacijoms (SRO), pažymi RBK.
Organizatoriams, neįstojusiems į SRO, ketinama skirti 500 tūkst. rublių (5,8 tūkst. eurų) baudas, o prasižengus antrą kartą – 1 mln. rublių (11,7 tūkst. eurų) baudas.
„Ar nėra Dūmoje kuo užsiimti, kad būtų nagrinėjamas toks klausimas, toks įstatymas!?“ – per „apvalaus stalo“ diskusiją, kuri ketvirtadienį įvyko Rusijos Dūmoje, pareiškė TSRS liaudies artistė, estrados žvaigždė Ala Pugačiova.
Į šią diskusiją buvo pakviesti pramogų pasaulio atstovai, teatrų, filharmonijų vadovai, kultūros organizacijos, atlikėjai, rašo interfax.by.
A.Pugačiovos teigimu, dar nuo sovietų laikų bet kokie bandymai įvesti tvarką baigdavosi chaosu.
Televizijos laidų vedėjas ir artistas Maksimas Galkinas savo ruožtu išreiškė nuomonę, kad savireguliacinių organizacijų (SRO), kurias siūloma steigti pagal šį įstatymą, pinigai bus skiriami pačių SRO išlaikymui.
Jis mano, kad būtų protingiau nekurti tokių SRO tam, kad prodiuseriai jaustų kolektyvinę atsakomybę už atšauktus koncertus, o įvesti privalomą žiūrovų draudimą, kuris ir apsaugotų juos nuo atšauktų koncertų ir neleistų sukčiams pasinaudoti žiūrovų pinigais – už bilietus sumokėti pinigai jiems būtų grąžinami.
Iš esmės atsirastų nauja biurokratinė struktūra – papildomas organas, kuris spręstų, kuriems organizatoriams būtų galima organizuoti koncertus, o kuriems – ne.
„Šis įstatymas ruošiamas tam, kad liktų dvi ar trys SRO. Vadinasi, bus monopolija, ir teks kažkieno dėdės klausinėti, galėsiu organizuoti koncertą, ar ne“, - sakė M. Galkinas.
Jis apgailestavo, kad rengiant įstatymo projektą, deputatai nesikonsultavo su tais žmonėmis, kuriuos šis įstatymas palies tiesiogiai, o šiandien sukvietė juos prieš antrąjį svarstymą, kad „padėtų varnelę“.
Tiek A. Pugačiovos, tiek M. Galkino pasisakymai buvo palydėti susirinkusiųjų aplodismentais ir šūksniais „Bravo“.
Kritikos šiam įstatymo projektui negailėjo ir Grigorijus Lepsas.
„Turiu labai nedidelį prodiusavimo centrą ir, kaip teigiama, gana stipriai padedu jauniems atlikėjams. Tai reiškia, kad iš savo kišenės moku už aranžuotes, perku dainas ir žodžius. Mano prodiusavimo centras rengia koncertus ir mes mokame nuo to mokesčius. Moku mokesčius nuo honoraro. Kam man reikalinga kažkokia organizacija, kurios turėčiau kažko klausti?“, - teigė G. Lepsas.
Jam taip pat klausimų sukėlė įstatymo projekto punktas, siūlantis SRO valdymui įsteigti nuolat dirbantį kolegialų organą, taip pat vykdomąjį organą. „Ką tai reiškia? Kad bus biuras, ten sėdės apie du šimtus žmonių, jiems reikės mokėti atlyginimus... Nesuprantu, kas vyksta, kam to reikia?“, - stebėjosi dainininkas.
„Jeigu nebūsiu SRO narė, ar galėsiu egzistuoti?“, - savo ruožtu klausė A. Pugačiova.
„Negalėsite, Ala Borisovna. Turėsite ateiti ir dviejų šimtų žmonių klausti, galėsite surengti koncertą, ar ne“, - jai atsakė G. Lepsas.
„Reikėjo jau iš karto atšaukti šį įstatymą, jeigu jis buvo svarstomas bent jau be dalies iš mūsų. Tai nusikalstamas abejingumas: mes kaip kokie baudžiauninkai, kokie gyvuliai, jog kaip padarys, tai taip ir bus“, - pareiškė A. Pugačiova.
„Dūmoje – nenoriu minėti pavardžių – manoma, kad jie viską išmano, Noriu jums pasakyti: šioje srityje jūs nieko neišmanote. Gerais ketinimais grįstas kelias į pragarą, jie (šio įstatymo projekto autoriai – aut. past.) jus pakišo, Sergejau Železniakai“, - sakė Aleksandras Gradskis.
„Būtinumas yra nepriimtinas“, - savo ruožtu teigė reperis Vasilijus Vakulenka (Basta). Jo manymu, narystė SRO turi būti savanoriška.
Dalyviai su nusivylimu pastebėjo, kad šioje diskusijoje, nepaisant kvietimo, nedalyvavo nė vienas Kultūros ministerijos atstovas. Dūmos Kultūros komiteto dokumentai rodė, kad į šią diskusiją buvo pakviestas kultūros ministras Vladimiras Medinskis.
DELFI jau rašė, kad Lietuvos specialistų vertinimu, šis projektas – tai dar vienas Kremliaus žingsnis ribojant viešąją erdvę.
Politologas Nerijus Maliukevičius DELFI sakė, kad tokį įstatymo projektą galima vertinti dvejopai.
Pasak jo, viena vertus, pastaraisiais metais Rusijoje galima stebėti tam tikrą viešosios erdvės, viešo informacijos lauko užvaldymą, uzurpaciją.
„Galima prisiminti ribojimus užsienio kapitalui investuoti į Rusijos žiniasklaidos priemones, taip pat interneto erdvės ribojimus steigiant specialius registrus tariamai kovai su ekstremizmu ar įvedant reikalavimus tinklaraštininkams. Ir minėtu įstatymo projektu tam tikra prasme toliau ribojama, cenzūruojama viešoji erdvė“, – įsitikinęs N. Maliukevičius.
Kita vertus, jo teigimu, projekte galima įžvelgti ir nepotizmo apraiškų, kurios pastaruoju metu vis labiau įsigali kaimyninėje šalyje. „Tai yra rinkų atidavimas saviems žmonėms. Kai įstatymo projekte kalbama apie tam tikras organizacijas, natūraliai kyla klausimas, kas jas valdys, kas joms vadovaus“, – DELFI kalbėjo politologas.