Šios technologijos gali suteikti galimybių itin operatyviai aptikti lokalius COVID-19 protrūkius. Daugelio Europos šalių vyriausybės jau ruošiasi pradėti naudoti stebėsenos programėles nacionaliniu mastu.
Vis dėlto Europos Komisija susirūpinusi, kad šios savarankiškos iniciatyvos gali lemti tarpusavyje nesuderinamus duomenų rinkinius, netinkamus siekiant susidaryti bendrą vaizdą apie padėtį bendrijoje rinkoje, kurioje turėtų būti užtikrinamas laisvas žmonių ir prekių judėjimas.
Be to, nerimaujama, kad šios programėlės gali kirstis su ES galiojančiomis privatumo taisyklėmis ir būti nepopuliarios dėl nusistatymo prieš technologijų brovimąsi į privatų gyvenimą.
„Tikslas – sugrąžinti bendrąją rinką į įprastas vėžes, kad ji galėtų tinkamai veikti“, – per vaizdo ryšiu surengtą spaudos konferenciją sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), pristačiusi 16 puslapių gaires, kaip turėtų būti palaipsniui užbaigiami suvaržymai, paralyžiavę gyvenimą daugelyje šalių.
Programėlių jau atsiranda
Šiame dokumente duomenų rinkimas ir pastangos sukurti patikimą pranešimo ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo sistemą yra pateikiamos kaip vienos pagrindinių rekomenduojamų priemonių. Taip pat siūloma išplėsti testavimo pajėgumus, stiprinti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumą ir atsparumą, gerinti aprūpinimą apsaugos priemonėmis.
Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad bet kokios siūlomos programėlės turėtų būti naudojamos „savanoriškai“ ir atitikti asmens duomenų apsaugos taisykles.
„Artumo tarp mobiliųjų įrenginių stebėjimas turėtų būti leidžiamas tik anonimine ir apibendrinta forma, nevykdant kokio nors piliečių sekimo, o galimai užsikrėtusių asmenų vardai neturėtų būti atskleisti kitiems vartotojams“, – sakoma dokumente.
Vienas ES pareigūnas, pateikęs daugiau detalių žurnalistams, vėliau sakė, kad tokios programėlė būtų „labai naudingos, siekiant išvengti lokalizuotų [koronaviruso] protrūkių“.
Tačiau jis perspėjo, kad tokios priemonės „veiks tik tuo atveju, jeigu piliečiai šiomis programėlėmis visiškai pasitikės – tai labai būtina pabrėžti“.
Čekija šią savaitę jau pradėjo naudoti šalies mastu kontaktų stebėjimo programėlę, remiantis duomenimis apie piliečių mobiliųjų telefonų ir bankų kortelių naudojimą.
Nuo pandemijos smarkiai nukentėjusi Italija praeitą savaitę irgi pasirinko bendrovę, turinčią sukurti kontaktų stebėsenos programėlę.
Prancūzija taip pat kuria savąją priemonę, bet parlamentas turės atsižvelgti į nemenką visuomenės įtarumą, kai mėnesio gale surengs debatus šiuo klausimu.
Nyderlandai, taip pat reiškiantys susirūpinimą dėl galimų privatumo pažeidimų, šiuo metu nagrinėja galimybę naudoti tokias programėles. Portugalija savo ruožtu sako kol kas nuo jų susilaikysianti ir stebėsianti, kaip seksis kitoms šalims.
Kai kurios ES nepriklausančios Europos šalys irgi tikisi pasitelkti programėles kaip vieną iš priemonių, turinčių padėti užbaigti skausmingus suvaržymus.
Pavyzdžiui, Britanija sekmadienį paskelbė greitai išleisianti programėlę, automatiškai perspėsiančią vartotojus, kai jie atsidurs arti žmonių, kuriems pasireiškia COVID-19 simptomai.
Islandija tokią programėlę išleido balandžio pradžioje. Iki praeitos savaitės ją parsisiuntė daugiau kaip kaip trečdalis iš 360 tūkst. salos gyventojų.
Šveicarija nurodė planuojanti prisijungti prie Europos iniciatyvos ir tikriausiai aptars tokį žingsnį per ketvirtadienį vyksiantį vyriausybės susitikimą.
Raginimai užtikrinti priežiūrą
Praeitą savaitę IT technologijų milžinės „Google“ ir „Apple“ paskelbė kartu kuriančios priemonę išmaniųjų telefonų buvimo vietai stebėti.
Tačiau šios JAV bendrovės anksčiau ne kartą įsitraukusios į ginčus su ES dėl Bendrijoje galiojančių taisyklių, ir kol kas neaišku, ar jų produktas atitiks Europos duomenų apsaugos reglamentą.
Buvęs už saugumo sąjungą atsakingas Europos Komisijos narys britas Julianas Kingas trečiadienį sakė, kad „tokia pažangi stebėjimo technologija gali būti labai invazyvi“.
Internetiniame leidinyje „Politico“ paskelbtame straipsnyje jis rašo: „Blogiausia, kad apibendrintų duomenų gali nepakakti mus ištraukti iš karantino.“
„Tam tikriausiai taip pat reikės naudoti konkretesnę informaciją apie atskirus atvejus, kad sveikatos apsaugos tarnybos galėtų stebėti mūsų kontaktus“, – pabrėžė J. Kingas.
Jis paragino užtikrinti tvirtus saugiklius tokių programėlių naudojimui. Be kita ko, jos nebeturėtų būti naudojamos pasibaigus koronaviruso krizei, taip pat turėtų būti taikoma šių priemonių „nepriklausoma priežiūra“.
„Kalbant atvirai, sunku suprasti, kodėl programėlės turėtų saugoti duomenis ne vienus metus, kaip kai kurie yra siūlę“, – rašo J. Kingas.