Praėjo dveji metai po to, kai prorusiški separatistai iš Ukrainos valstybės atėmė didelę pramoninės Rytų Ukrainos dalį, vadinamą Donbasu. Regionas vis dar sugriautas. Valstybės kontroliuojamuose rajonuose gyvena maždaug 3 mln. žmonių, ir reikia pažymėti, kad jų gyvenimo sąlygos yra siaubingos: sugriauta daugybė kelių ir tiltų, 1,3 mln. žmonių neturi prieigos prie vandens, sunaikinti ištisi miestai, sugriauta tūkstančiai mokyklų, ligoninių ir namų.
Dėl tebesitęsiančių karinių veiksmų atstatymo darbus vykdyti yra labai sunku. Nepaisant sunkumų, Kijevas tiesiog privalo pradėti valstybės kontroliuojamų Donbaso rajonų reabilitaciją. Ir ne tik dėl akivaizdžių humanitarinių priežasčių, bet ir dėl to, kad žmonės nesijaustų palikti likimo valiai ir netaptų priešiški valdžiai.
Tai rimta problema, ir Kijevui tai turi būti labai svarbu. Net kai turima tiesioginių įrodymų, kad Rusijos palaikomi separatistai apšaudo Ukrainos vyriausybinių pajėgų kontroliuojamus rajonus, vietos gyventojai labai dažnai dėl to kaltina būtent Ukrainos pajėgas. 55 proc. pasisako už artimesnius Ukrainos santykius su Europos Sąjunga. Tačiau Kijevo kontroliuojamose Donbaso rajonuose tokių žmonių yra tik 23 proc. Beveik tiek pat yra pasisakančių už suartėjimą su Rusija. Jeigu Kijevas Donbaso gyventojams neparodys, kad jie jam rūpi, šie gali būti paveikti Rusijos įtakos.
Tam, kad gerokai pagerintų vietos gyventojų gyvenimo sąlygas, Kijevas pirmiausia turėtų atkurti šiuose rajonuose infrastruktūrą, kuri žmonėms yra itin svarbi. Kaip ten bebūtų, jau dabar aišku, kad regiono atstatymas kainuos brangiai. Skaičiavimai gerokai skiriasi – nuo pusantro iki 15 mlrd. JAV dolerių (14,39 mlrd. Eur).
Kijevas neseniai skyrė 115 mln. JAV dolerių (110 mln. Eur) mokyklų ir ligoninių atstatymui, tačiau dėl milžiniško šios užduoties masto Ukrainai reikia tarptautinės pagalbos. Labai svarbus argumentas prašant tokios pagalbos yra faktas, kad parama atstatant Ukrainą yra naudinga Vakarams.
Norėdamas tuo įtikinti, Kijevas privalo iš pradžių parodyti, kad viešųjų pirkimų procesas yra skaidrus ir nepavaldus korupcijai.
O tai yra nepaprasta, nes kyšininkavimas Ukrainoje – beveik visuotinis reiškinys. Tam, kad pinigai būtų leidžiami pagal paskirtį, geriausiai būtų Ukrainos vyriausybę visiškai atskirti nuo šio proceso ir pirkimus Donbaso atkūrimui pavesti išorinei nepriklausomai komisijai, kuri niekaip nebūtų pavaldi vyriausybei.
Žinoma, Ukrainos valdžiai bus sunku praryti šią karčią piliulę, nes jai teks perduoti suverenią teisę vadovauti viešiesiems pirkimams. Tačiau Donbaso problemos yra unikalios, todėl reikia nestandartinio požiūrio ir minčių.
Nuo tada, kai 1991 metais Ukraina tapo nepriklausoma nuo Tarybų Sąjungos, Donbasas sukūrė tokią ekonominę struktūrą, kurioje vietos valdžios institucijos, finansų institucijos ir kriminalinės grupuotės yra praktiškai neatskiriamos viena nuo kitos. Be to, šios struktūros tebefunkcionuoja ir karo metu ir ne itin kreipia dėmesį į tą liniją, skiriančią Kijevo ir separatistų kontroliuojamas teritorijas.
„Didelė dalis politinio ir ekonominio elito veikia abejose sienos pusėse“, – sako šiame regione dirbantis kovos su korupcija specialistas Donas Browseris. Jis baiminasi, kad jeigu šio proceso nepavyks tinkamai kontroliuoti, tai kompanijos, kurių tikrieji savininkai sėdi separatistų kontroliuojamose teritorijose, gali laimėti Donbaso atstatymo konkursus.
Nesuskaičiuojami šešėliniai sandoriai dėl kuro ir elektros energijos tiekimo akivaizdžiai rodo, kodėl D. Browserio nuogąstavimai yra visiškai pagrįsti. „Ukrainiskaja pravda“ neseniai atliko žurnalistinį tyrimą ir nustatė, kad anglys, kurios, kaip teigė Kijevas, buvo pirktos Pietų Afrikoje, iš tiesų buvo nupirktos separatistų kontroliuojamose teritorijose.
Čia ir yra visa problema, nes gautos lėšos atitenka separatistams, kurie ir kovoja su Ukrainos pajėgomis.
Pernai žurnalistai išsiaiškino, kad korumpuoti ukrainiečių valdininkai iš tokių sandorių gauna apčiuopiamą naudą. „Novaja gazeta“ neseniai atliko savo tyrimą ir nustatė, kad kompanijos, susijusios su šiuo metu Maskvoje gyvenančiu Viktoro Janukovyčiaus epochos oligarchu, 2015 metais pasirašė sutartį dėl kuro tiekimo Ukrainos gynybos ministerijai tuo metu, kai Ukrainos kariai prie Debalcevės kovojo ne dėl gyvybės, o dėl mirties.
Separatistų kontroliuojamose rajonuose verslas ir politika yra glaudžiai susiję, tad dalis tų 26 mln. JAV dolerių (24,95 mln. Eur) buvo skirta pirkti ginklų separatistams, kovojantiems prieš Ukrainos pajėgas. Todėl Kijevui tiesiog būtina imtis ryžtingų priemonių ir padaryti taip, kad Donbasui atstatyti skirti pinigai nepatektų į Ukrainos priešų rankas.
Ir tokią riziką galėtų sumažinti nepriklausoma viešųjų pirkimų komisija. Tačiau tik tokiu atveju, jeigu jos veikla būtų tinkamai organizuojama. Pirmiausia visi konkursai turėtų būti rengiami per internetinę pirkimų sistemą „ProZorro“. Tai leistų padidinti skaidrumą ir pritraukti maksimalų dalyvių skaičių. Net jei „ProZorro“ sutaupytų Ukrainos valstybei milijonus dolerių biudžeto lėšų, jos patikimumas taip pat negarantuotas. Ukrainos internetinis leidinys „Našy grošy“ neseniai aptiko korupcijos požymių per šią sistemą vykdant 20 mln. JAV dolerių (19,19 mln. Eur) vertės konkursą.
Viešųjų pirkimų ekspertė Natalija Šapoval aptiko, kad daugumoje šiemet surengtų statybų konkursų Donecko srityje dalyvavo tik vienas pretendentas. Tai rodo, kad vietos kompanijos galėjo iš anksto susitarti ir pasidalinti verslą, todėl vien tiek „ProZorro“ sistemos nepakaks. Tik nepriklausoma viešųjų pirkimų komisija leis visiškai likviduoti likusias spragas.
Antra, atsižvelgiant į tą biudžeto spaudimą, kurį patiria Kijevas, nepriklausomą viešųjų pirkimų komisiją turėtų visiškai finansuoti Vakarai. O tai gali kainuoti milijonus. Tiesa, tai yra lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek lėšų reikės Donbasui atstatyti. O jeigu tokia sistema leistų užtikrinti, kad milijardai dolerių yra panaudojami pagal paskirtį ir neleis lobti Ukrainos priešams, tai reikštų, kad pinigai buvo panaudoti tinkamai.
Trečia, itin svarbi yra tokios komisijos sudėtis. Jau ne kartą matėme, kad Kijevo valdininkai yra įtariami prisidėję prie šešėlinių sandorių perkant anglis, o gautais pinigais finansuojami separatistai. Ukrainos specialiosios tarnybos išlaiko ūkio priežiūros funkcijas ir gali padaryti taip, kad pinigai pasiektų konkrečias kompanijas. Būtent todėl viešųjų pirkimų komisijoje turėtų dirbti tik reformatoriai iš pilietinės visuomenės ir Vakarų ekspertai be jokių Ukrainos vyriausybės atstovų.
Be to, visi šios komisijos nariai turėtų būti specialiai parengti ir gebėti atskirti sukčiavimo, sąmokslo ir kitų korupcijos formų požymius. Jie taip pat turėtų pranešti apie bet kokius interesų konfliktus vykdant stambius pirkimus.
Ketvirta, ir tai yra svarbiausias punktas, viešųjų pirkimų komisija turi dalyvauti visuose pirkimo proceso etapuose iki pat jo pabaigos. Kiekvieno projekto pradžioje jos nariai turėtų įsitikinti visų užsiregistravusių pretendentų sąžiningumu. Tam reikės išstudijuoti ne tik registruotus įmonių savininkus, bet ir pasidomėti slaptais savininkais-naudos gavėjais. Galiausiai, komisija turi sudaryti juodąjį įmonių sąrašą, į kurį būtų įtrauktos dėl korupcijos įtariamos ar su separatistais ryšių turinčios įmonės.
Taip pat svarbu, kad sąlygas konkursams taip pat rengtų tik nepriklausomos komisijos nariai, nes labai dažnai korumpuoti valdininkai sukuria tokias griežtas sąlygas, kad jas gali atitikti tik viena kompanija. Tokiu atveju projektas atitenka draugų ar verslo partnerių įmonėms.
Galiausiai, pasibaigus konkursui, komisija turėtų kontroliuoti jo vykdymą. Tai ne tik užtikrins kontrolės kokybę, bet ir neleis perduoti darbų subrangovinėms organizacijoms, kaltinamoms korupcija. Komisijos nariai taip pat galėtų apmokyti pilietinės visuomenės narius ir žurnalistus, kad šie galėtų ieškoti ir rasti netikslingo lėšų panaudojimo faktų.
Ištiso regiono atstatymo darbų perdavimui nepriklausomai komisijai prireiks laiko ir pastangų, tačiau dabar Ukrainai tai yra svarbiau nei bet kada. Žlugusios pastangos dar labiau padidins prarają tarp valdžios ir milijonų piliečių ir praturtins Ukrainos priešus, tačiau tai ne viskas. Ukraina praras Vakarų pasitikėjimą, ir susidarys įspūdis, kad Ukrainos bėdos yra neišsprendžiamos. O jeigu atstatymo procesas bus tinkamai organizuotas, tai iš esmės pakeis padėtį Donbase, ko labai reikia jo gyventojams.