Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, pasirodžius žiniasklaidos pranešimams, kad P. Neruda galėjo mirti ne nuo vėžio.
„Neabejotinai įmanoma ir labai tikėtina, kad trečia šalis atsakinga už P. Nerudos mirtį“, – sakoma dokumente.
Vis dėlto ministerija įspėjo, kad ekspertų grupė, tirianti šį itin kontroversišką atvejį, iki šiol nepriėjo prie išvados.
P. Neruda geriausiai žinomas dėl meilės eilėraščių. Jis taip pat buvo kairiųjų politikas, diplomatas ir artimas prezidento marksisto Salvadoro Allende draugas. Čilės vadovas, užuot pasidavęs karinėms pajėgoms per 1973 m. rugsėjo 11 d. įvykdytą perversmą, vadovaujamą A. Pinocheto, nusižudė.
P. Nerudą, tuo metu buvusį 69-erių ir sirgusį prostatos vėžiu, itin paveikė perversmas, persekiojimas ir jo draugų nužudymai. Rašytojas planavo vykti į tremtį, iš kur ketino vadovauti pasaulinei opozicijai prieš diktatūrą Čilėje.
Tačiau, likus dienai iki planuoto išvykimo, jis buvo nugabentas į Santa Marijos kliniką Santjage, kur buvo gydomas nuo vėžio ir kitų negalavimų.
Oficialiai P. Neruda mirė 1973 m. rugsėjo 23 d. dėl natūralių priežasčių, tačiau įtarimai, kad diktatūra prisidėjo prie rašytojo mirties, netilo dar ilgai po to, kai Čilė grįžo prie demokratijos 1990 metais.
Dėl kontroversijomis apipintos P. Nerudos mirties 2013 metais pareigūnai nusprendė ekshumuoti jo palaikus.
Tyrimo metu nebuvo rasta ženklų, liudijančių, kad Nobelio premijos laureatas buvo nunuodytas, tačiau jo artimieji nebuvo patenkinti rezultatais ir pareikalavo tolesnio tyrimo.