Teprireikė pusdienio, kad ES atmestų Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono keturių puslapių pasiūlymą išeiti iš aklavietės dėl pastangų užtikrinti, jog po Britanijos išstojimo tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos neatsirastų reali siena. Bendrija pareiškė, kad vienas esminis pasiūlymo punktas yra „neteisingas“, o kitas – „klaidinantis“.
Europos Komisijos ir ES Tarybos diplomatiniame pranešime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AP, liekančios 27 bloko narės primygtinai raginamos nenusileisti B. Johnsono reikalavimui, kad jo pirmtakės Theresos May su Bendrija suderėta sutartis būtų keičiama, likus nedaug laiko iki spalio 31-ąją turinčio įvykti „Brexit“.
B. Johnsonas pirmadienį vakare pareikalavo, kad ES atnaujintų derybas dėl „Brexit“ sąlygų ir panaikintų „antidemokratiškas“ nuostatas dėl Airijos sienos. Pasak premjero, dabartine sutartimi numatyta apsidraudžiamoji priemonė (backstop) sukeltų pavojų taikos procesui Šiaurės Airijoje.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nedelsdamas ir griežtai reagavo, reikšdamas palaikymą mechanizmui, turinčiam užkirsti kelią realios sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atsiradimui.
„Nusistatę prieš backstop ir nesiūlantys realistiškų alternatyvų iš tikrųjų palaiko sienos atkūrimą, net jeigu jie to nepripažįsta“, – antradienį per „Twitter“ parašė D. Tuskas.
Apsidraudžiamoji priemonė paliktų Britaniją glaudžiai susietą su ES muitų sąjunga, jeigu abi šalys nesusitartų dėl atnaujinamų muitinės tikrinimų žmonių ir prekių srautams tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos.
ES diplomatiniame pranešime sakoma, kad būtina atmesti B. Johnsono pirmadienio pareiškimus, nes „neteisinga teigti, kad Šiaurės Airijos žmonės nedaro jokios įtakos teisės aktui, kuris būtų jiems taikomas“.
Be to, B. Johnsono laiške išsakyta mintis, kad „saloje jau yra dvi atskiros teisinės, politinės, ekonominės ir valiutų jurisdikcijos, kurios gali būti valdomos išlaikant atvirą sieną, yra klaidinantis“.
Šie pareiškimai žymi didžiulį atotrūkį tarp dialogo šalių, B. Johnsonui ruošiantis trečiadienį susitikti Berlyne su Vokietijos kanclere Angela Merkel, o ketvirtadienį Paryžiuje – su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Tikėtina, kad šios diskusijos bus tęsiamos ir savaitgalį Prancūzijos kurorte Bjarice vyksiančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo kuluaruose.
B. Johnsonas žadėjo spalio 31-ąją išvesti Britaniją iš ES „bet kokiu atveju“ – su sutartimi, numatančia pereinamąjį laikotarpį ir kitas priemones, turinčias sušvelninti išstojimą, arba be jos.
Tačiau namuose premjeras yra vis labiau kritikuojamas dėl „Brexit“ strategijos. Vienas nutekinta informacija pagrįstas pranešimas atskleidė, jog Britanijos vyriausybė ruošiasi didelio masto maisto, degalų ir vaistų stygiui „kietojo“ išstojimo atveju.
„Dabar, žinoma, mūsų draugai ir partneriai kitapus Lamanšo demonstruoja šiokį tokį nenorą keisti savo poziciją, – pirmadienį B. Johnsonas sakė televizijai „Sky News“. – Tai puiku – esu tikras, kad (galiausiai) jie ją pakeis. Vis dėlto šiuo metu mes turime ruoštis išstojimo be sutarties pasekmėms.“
Tuo metu opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) pirmadienį pažadėjo daryti „viską, kas būtina“, kad JK iš ES neišstotų be sutarties. Be kita ko, jis siūlo surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo B. Johnsono vyriausybe, o jeigu nepasitikėjimas būtų pareikštas – per pirmalaikių rinkimų kampaniją paskelbti pažadą, kad bus surengtas antrasis referendumas dėl „Brexit“.
„Jeigu parlamento nariai rimtai nusiteikę stabdyti iškritimą be sutarties, tuomet jie balsuos prieš šią beatodairišką vyriausybę, – sakė J. Corbynas. – Ir opozicijos lyderiui teks pasirūpinti, kad [išstojimas] be sutarties neįvyktų ir kad žmonės nuspręstų dėl savo ateities.“
B. Johnsonas ir J. Corbynas kovoja dėl palaikymo šalyje, kurioje stiprėjantis susiskaldymas dėl „Brexit“ sujaukė tradicines partijų nuostatas.
Po 2016 metų referendumo, per kurį visuomenė nedidele persvara nubalsavo už išstojimą iš ES, Th. May ilgiau kaip dvejus metus derėjosi su bloku dėl „Brexit“ sutarties. Tačiau parengtą sutartį Bendruomenių Rūmai triskart atmetė – visų pirma tvyrant nuogąstavimams dėl Airijos sienos klausimo.