K. Mitsotakis prisiekė gerbti šalies Konstituciją ir įstatymus, taip pat – tarnauti graikų tautos interesams. Priesaikos ceremonija vyko Graikijos prezidento rūmuose, joje dalyvavo ir prezidentas Prokopis Pavlopoulos.
Kiek anksčiau P. Pavlopoulos suteikė K. Mitsotakiui mandatą fomuoti naująją Vyriausybę. Naujojo Graikijos ministrų kabineto sudėtis, tikimasi, bus paskelbta pirmadienį.
Graikijos parlamento rinkimus laimėjusi „Naujoji demokratija“ surinko 39,7 proc. balsų ir užsitikrino 158 mandatus 300 vietų parlamente. Tai leido K. Mitsotakio partijai be jokių koalicijos partnerių formuoti Vyriausybę.
Antroje vietoje liko pastaruosius 4 metu Vyriausybei vadovavusio Alexio Tsipro kairioji partija „Syriza“, surinkusi 31,5 proc. balsų. „Syriza“ teko 86 vietos parlamente.
Sekmadienį vykusius parlamento rinkimus laimėjęs K. Mitsotakis tapęs premjeru rinkėjams žadėjo „pasiraitoti rankoves ir atstovauti visus graikus“. Jis taip pat pakartojo, kad parlamentarai dirbs vasarą be įprastos 4 savaičių pertraukos.
„Šiandien prasideda sunkus darbas. Esu visiškai įsitikinęs, kad esame pajėgūs atremti šį iššūkį“, – kalbėjo naujasis vyriausybės vadovas.
Naujasis ministrų kabinetas bus prisaikdintas antradienį, o trečiadienį pradės posėdžius, nurodė K. Mitsotakis.
Po to jis išėjo į šalia esantį premjero biurą, kur trumpai buvo susitikęs su rinkimus pralaimėjusiu kairiųjų pažiūrų vyriausybės vadovu Aleksiu Cipru.
Sekmadienį iškovota pergalė atvėrė K. Mitsotakiui galimybę perimti labiausiai įsiskolinusios Europos Sąjungos narės vairą, bet jis žada užbaigti dešimtmetį besitęsiančią ekonomikos krizę.
Naujojo lyderio laukia nemenkas iššūkis, perimant valdžią A. Cipro, įvedusio griežto taupymo priemones, kurių reikalavo tarptautiniai skolintojai, kad Graikija galėtų likti euro zonoje.
Pernai valstybės skola buvo 335 mlrd. eurų, tai yra, 180 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Šiemet ši našta sumažėjo iki 168 proc. BVP, bet tik dėl diržų veržimo politikos, vykdytos A. Cipro partijos „Syriza“. K. Mitsotakio Naujosios demokratijos partija sako, kad tokia strategija slopina augimą.
Sudėtinga užduotis patenkinti Graikijos skolintojus ir tuo pačiu lengvinti naštą graikams mažinant mokesčius ir iš naujo derantis dėl biudžeto uždavinių gali lemti, kad K. Mitsotakio vyriausybės „medaus mėnuo“ bus trumpas.
Euro zonos finansų ministrus vienijančios euro grupės susitikime pirmadienį bus aptarinėjama Graikijos ekonomikos būklė po A. Cipro sumažintų mokesčių. Tai jis padarė prieš gegužės mėnesio rinkimus, tikėdamasis žūtbūt laimėti rinkėjų palankumą.
Permainų žinutė
Buvęs bankininkas žadėjo kurti darbo vietas ir „sunaikinti“ kliūtis verslui.
Šie jo pažadai papirko graikų rinkėjus, sekmadienio rinkimuose atidavusius jam 40 proc. balsų ir leidusius gerokai aplenkti 31,5 proc. balsų surinkusį A. Ciprą.
„Tai tvirta žinia, kad Graikijai reikia permainų“, – sakė K. Mitsotakis žurnalistams sekmadienį.
Praėjusią savaitę naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad jo misija – „užtikrinti ekonomikos persikrovimą“ ir „ambicingą augimą, varomą privačių investicijų, eksporto ir inovacijų“.
Jis sakė, kad jam pavyks įtikinti Graikijos skolintojus sutikti sumažinti griežtus fiskalinius reikalavimus, jeigu bus pateiktas „visapusiškų reformų paketas“.
Savo ruožtu A. Cipras perspėjo, kad K. Mitsotakis gali atsisakyti socialinių išlaidų, kurias jis planavo siekdamas padėti pažeidžiamiausioms Graikijos gyventojų grupėms.
Mitsotakių šeimą – vieną garsiausių Graikijos politikų dinastijų – jis pavadino 2010 metais šalį iki bankroto privedusios nevykusios sistemos, privertusios prašyti žeminančios finansinės pagalbos, dalimi.
Premjero sūnus
K. Mitsotakis yra buvusio ministro pirmininko ir vieno ilgiausiai parlamente išdirbusio politikos veterano Konstantino Mitsotakio sūnus. Jo sesuo Dora Bakojanis yra buvusi ministrė ir pirmoji Atėnų merė moteris.
Be to, nors giminystės ryšiai Graikijos politikoje nieko nestebina, naujasis premjeras yra gegužę išrinkto Atėnų mero Kosto Bakojanio dėdė.
K. Mitsosakis pradėjo vadovauti „Naujosios demokratijos“ partijai prieš trejus metus. Po rinkimų jo partija turės 158 mandatus 300 vietų parlamente.
Paskutinį kartą ši partija valdžioje buvo 2014 metais, kai buvo sudariusi koaliciją su graikų socialistais.
Nors po rinkimų „Syriza“ savo mandatų skaičių sumažino nuo 144 iki 86, A. Cipras žada, kad jo partija išliks „aktyvi“ opozicijoje.
Sekmadienio rinkimai Graikijoje buvo treti per tris mėnesius.
Gegužę vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose „Naujoji demokratija“ aplenkė „Syriza“ beveik 9,5 procentinio punkto. Dar po savaitės ji laimėjo vietos valdžios rinkimus beveik visuose regionuose, taip pat Atėnų ir Salonikų didmiesčiuose, ir įveikė A. Cipro valdančiuosius kairiuosius. Po tokio kairiųjų pasirodymo A. Cipras buvo priverstas šaukti pirmalaikius rinkimus.
„Skaudus ratas užsidarė“, – sakė per televiziją K. Mitsotakis po pergalės rinkimuose. Jis pridūrė, kad jam vadovaujant žalieji „vėl išdidžiai pakels savo galvą“.
Pirmą kartą į Graikijos parlamentą pateko televizijos parduotuvės pardavėjo Kirijako Velopulo vadovaujama nacionalistinė partija „Graikiškas sprendimas“ ir buvusio finansų ministro Janio Varufakio partija „MeRA25“, pasisakanti prieš griežto taupymo priemones.
Neonacių partija „Auksinė aušra“ nepateko į parlamentą pirmą kartą po 2012 metų.
Dar neseniai rinkėjų apklausose „Auksinė aušta“ užėmė trečią vietą pagal populiarumą. Jos reitingai smarkiai nusmuko tęsiantis teismo procesui dėl vieno antifašistinių pažiūrų reperio nužudymo 2013 metais, esą įvykdyto su partijos aukšto rango narių žinia.