hE. Macronas, kurio jauna centristinė partija „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche, LREM) patyrė pralaimėjimą praėjusį mėnesį vykusiuose vietos valdžios rinkimuose, penktadienį paskyrė aukšto rango valstybės tarnautoją Jeaną Castexą (Žaną Kasteksą) naujuoju premjeru ir visą savaitgalį su juo konsultavosi dėl ministrų kabineto sudėties.
Didžiausias pokytis vyriausybėje – E. Macrono sprendimas pakeisti vidaus reikalų ministrą. Christophe'ą Castanerą šiame poste keičia biudžeto ministras Geraldas Darmaninas.
37-erių G. Darmaninas laikomas vienu ištikimiausių prezidento sąjungininkų, tačiau jis figūruoja tyrime dėl išžaginimo.
2018 metais į Vidaus reikalų ministerijos vadovo postą paskirtam Ch. Castanerui teko laviruoti sulaukiant vis daugiau kritikos dėl įtariamos perteklinės jėgos ir rasizmo policijos pajėgose bei pačių pareigūnų skundų, kad jis nesugebėjo jų apsaugoti.
Vis dėlto daugiau radikalių pokyčių vyriausybėje nebuvo: savo postus išsaugos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas, finansų ministras Bruno’as Le Maire’as bei gynybos ministrė Florence Parly.
Sveikatos apsaugos ministru lieka Olivier Veranas, vadovavęs vis dar besitęsiančiai kovai su koronaviruso protrūkiu, pareikalavusiu beveik 30 tūkst. gyvybių.
E. Macronas nusprendė atleisti vienintelę juodaodę savo kabineto narę – vyriausybės atstovę spaudai Sibeth Ndiaye, kuri neseniai sukėlė kontroversiją pasiūliusi atšaukti seniai galiojantį draudimą rinkti statistiką apie gyventojų rasę.
Lygybės ministre tapo Žaliajame Kyšulyje gimusi verslininkė Elisabeth Moreno.
Be to, grįžta 73-ejų Roselyne Bachelot, ankstesnių dešiniojo sparno vyriausybių veteranė, dirbusi ir prezidentaujant Jacques'ui Chiracui. Ji paskirta vadovauti Kultūros ministerijai.
„Muzikinės kėdės“
Po savo partijai ne itin sėkmingų rinkimų E. Macronas savo populiarųjį ministrą pirmininką Edouard'ą Philippe'ą pakeitė palyginti menkai žinomu J. Castexu – biurokratu ir mažo miesto meru.
Analitikai sako, kad šis žingsnis atspindi E. Macrono norą sustiprinti savo vykdomąją valdžią, pasirodžius pranešimams, kad tarp jo ir E. Philippe'o, kuris visuomenės nuomonės apklausose buvo kur kas populiaresnis nei prezidentas, iškilo nesutarimų dėl politikos.
Be to, E. Macrono 2022-aisiais laukia prezidento rinkimai, kur jis veikiausiai varžysis su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen.
Sekmadienį E. Macronas tviteryje parašė apie „naujo kelio“ poreikį ir išvardijo naujosios vyriausybės prioritetus: „atgaivinti ekonomiką, tęsti mūsų socialinės apsaugos ir aplinkosaugos pertvarkymą, atkurti teisingą respublikos tvarką ir ginti Europos suverenitetą“.
Tačiau dešiniojo sparno opozicinės Respublikonų partijos lyderis Christianas Jacobas (Kristianas Žakobas) peikė pertvarkas pavadindamas jas „muzikinių kėdžių žaidimu“ ir sakė, kad susidūręs su „precedento neturinčia krize“ E. Macronas tiesiog „bando nusipirkti laiko“.
Didžiausiu vyriausybės pertvarkų netikėtumu veikiausiai tapo garsaus advokato Erico Dupond'o-Moretti, laimėjusio gausybę išteisinamųjų nuosprendžių savo klientams, paskyrimas teisingumo ministru.
„Tokio nesantaiką kurstančio ir panieką teismams puoselėjančio asmens paskyrimas reiškia karo paskelbimą teismų sistemai“, – prieštaringai vertinamą sprendimą komentavo teismų sąjungos USM vadovė Celine Parisot.
„Gana kalbų“
Aplinkos apsaugos ministerijai vadovauti E. Macronas paskyrė Barbarą Pompili, buvusią biologinės įvairovės valstybės sekretorę. Iki šiol aplinkos apsaugos ministrė buvo Elisabeth Borne.
Žaliųjų partija EELV, kuriai B. Pompili priklausė prieš pereidama į LREM, per vietos valdžios rinkimus sustiprino savo pozicijas ir sakė, kad sulaukusi kvietimo neprisijungtų prie naujosios vyriausybės. Partija kaltino E. Macroną tuščiažodžiaujant aplinkos apsaugos klausimais.
J. Castexas savo ruožtu tvirtina, kad sveika aplinka yra „ne variantas, o įsipareigojimas“.
EELV generalinis sekretorius Julienas Bayou, komentuodamas sprendimą dėl B. Pompili paskyrimo sakė: „Gana kalbų. Metas pamatyti darbus.“
Tuo metu G. Darmaniną viena moteris kaltina ją išžaginus, kai ji prašė jo pagalbos panaikinti jos teistumą.
Praėjusį mėnesį Paryžiaus apeliacinis teismas nurodė vėl pradėti tyrimą dėl šių kaltinimų, kurių ištakos siekia 2009 metus.
G. Darmaninas, kurio tėvui priklausė baras, o motina buvo alžyriečių kilmės valytoja, pareiškė, kad „imigranto anūkui yra didelė garbė būti mūsų gražios šalies vidaus reikalų ministru“.
Vienas šaltinis iš Eliziejaus rūmų sakė, kad tyrimas dėl įtariamo išžaginimo „nekėlė kliūčių“ paskirti G. Darmaniną ministru, nes byla, regis, „linksta jam palankia kryptimi“.