Monos Lisos paslaptį gali slėpti dantis – būtent tas, kurio nesimato garsiojoje šypsenoje, rašo leidinys. Tačiau profesorius Giorgio Gruppioni nusiteikęs toli gražu ne taip optimistiškai.
„Nesitikiu stebuklų, – pasakoja jis Bolonijos universiteto kaulų antropologijos laboratorijoje. – Palaikai yra, tačiau labai blogos būklės.“
Balandžio pabaigoje Florencijos Švenčiausiojo Apreiškimo bazilikos požemyje jis rado tai, ko tikėjosi: kaulus, saugomus lentynoje – tai, kas liko iš Lisos Gherardini del Giocondo – kitaip tariant, Monos Lisos, mylimiausio Leonardo modelio – vyro ir sūnaus.
Tačiau palaikus 400 metų veikė drėgmė. „Vis vien ieškosime mums reikalingos DNR, – sako profesorius. – Tai užtruks porą mėnesių.“
„Silvano Vinceti, kuris vadinamas istorinių įžymybių kapaviečių grobstytoju, kaulų ieškotoju bei archeologų, menotyrininkų ir muziejų direktorių košmaru, turės dar du mėnesius laukti. Rasti Monos Lisos palaikus jam būtų didelė sėkmė.
Jei tikrai būtent ji buvo garsiojo paveikslo modelis, nes kandidačių į šį titulą labai daug: Isabella Gualandi, Ginevra Benci, Constanza D'Avalos, Caterina Sforza, kažkokia slapta Lorenzo Medicci meilužė ir net Leonardo žindyvė... Bet S. Vinceti neabejoja: tai ji. Jos palaikų jis ieškojo jau daug metų. Ir štai, išnagrinėjęs dokumentus, jis padarė išvadą, kad šilko pirklio Francesco del Giocondo žmona palaidota uršuliečių vienuolyne, kur ji mirė 1542 m. liepos 15 d.“, – rašoma straipsnyje.
Kriptoje Švenčiausiojo Apreiškimo bazilikos požemyje rasti Monos Lisos sūnaus Pjero palaikai. Jei rastas dantis priklauso sūnui ir jo DNR sutaps su kuriais nors palaikais iš tų penkių, kurie buvo rasti uršuliečių vienuolyne, tai reikš, kad S. Vinceti patyrė dar vieną pergalę. Po to, kai Liza bus identifikuota, ir jei kaukolė išliko, bus atkurtas jos tikrasis veidas naudojant pačius moderniausius metodus.
„Mes patikrinsime, ar ji panaši į portretą“, – planuoja S. Vinceti. Bet tai dar ne viskas: „Mes įsteigsime interaktyvų muziejų, pasitelkę holografinių vaizdų metodą parodysime lankytojams trimatį vaizdą, kaip Leonardo kūrė „Moną Lisą“, – džiūgauja S. Vinceti. O iš kurgi jis imsiąs pinigų?
„Jei projekto nefinansuos provincijos vadovybė, aš turiu privatų partnerį“, – sako S. Vinceti.