61 metų A.Lukašenkai, ilgiausiai Europoje savo pareigas einančiam valstybės vadovui, kuris neretai yra pavadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, dėl daugybės žmogaus teisių pažeidimų Vakarai taiko sankcijas.
Jis pats, regis, nė neabejoja, kad toliau valdys šalį, o tai, kad praėjusį mėnesį prezidentas atsivežė savo vienuolikmetį sūnų Kolią į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, tik sustiprino gandus, kad jis rengia sau įpėdinį.
Per pastarąjį viešą pasirodymą A.Lukašenkos sūnus taip pat susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
„Lukašenka siunčia signalą, kad bus valdžioje tiek laiko, kiek pats norės, ir pristato būsimą valdovą“, - naujienų agentūrai AFP sakė opozicinės Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.
Rinkimų, kuriuose prezidentas surems ietis su trimis mažai žinomais kandidatais, baigtis abejonių, regis, nekelia niekam, todėl didžiausia su šiuo balsavimu susijusi intriga yra tai, kokia bus Vakarų reakcija į prognozuojamą A.Lukašenkos perrinkimą.
Kai kilo krizė Ukrainoje, Baltarusijos lyderis griebėsi smarkaus politinio laviravimo, stengdamasis pasinaudoti įtampa tarp Maskvos ir Vakarų ir pelnyti pagyrimų, Minske surengus svarbią tarptautinę taikos konferenciją.
„Vakarai laukia rinkimų rezultatų, - AFP sakė Varšuvoje įsikūrusio Politikos tyrimų ir prognozių centro vadovas Pavelas Usovas. - Jei jie praeis ramiai, sankcijos bus atšauktos.“
Europos Sąjungos diplomatiniai šaltiniai penktadienį irgi sakė, kad jei prieš sekmadienio rinkimus valdžia paskutinę minutę nesiims jokių represinių priemonių, tai 28 šalių blokas gali keturiems mėnesiams atšaukti sankcijas, taikomas Baltarusijai.
„Atsižvelgus į Lukašenkos elgesį per prezidento rinkimus, sprendimas atšaukti sankcijas keturiems mėnesiams formaliai turėtų būti priimtas pirmadienį“, - sakė vienas ES diplomatinis šaltinis, turėdamas omenyje šalies lyderio žingsnį rugpjūtį suteikti malonę šešiems kalintiems politiniams kaliniams bei jo indėlį į vasarį Minske vykusias svarbias taikos derybas dėl Ukrainos.
Nuo 1994-ųjų valdžioje esantis A.Lukašenka griebėsi kruvinų represinių priemonių prieš opoziciją ir pilietinę visuomenę po to, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti po ginčijamo jo perrinkimo 2010 metų gruodį.
Akivaizdžiai stengdamasis sušvelninti Vakarų kritiką, A.Lukašenka artėjant naujiems rinkimams paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius, įskaitant savo buvusį prezidento rinkimų varžovą. Šie asmenys buvo laikomi paskutiniais politiniais kaliniais buvusioje sovietinėje valstybėje.
Tačiau nė vienam jų nebuvo leista dalyvauti būsimuose rinkimuose. Opozicijos lyderiai paragino baltarusius boikotuoti balsavimą, o ES - neatšaukti sankcijų A.Lukašenkos režimui.
Rinkėjų apatija
„Rinkėjai, kuriems rūpi demokratija, skeptiškai žiūri į šiuos rinkimus, ir tai yra nauja situacija, nes prieš dešimtmetį dar būta iliuzijų, kad rinkimai gali kažką pakeisti“, - sakė ilgametis opozicijos aktyvistas Vincukas Večiorka.
„Dabar visi žino, kad čia jie netgi neskaičiuoja balsų“, - pridūrė jis.
9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje rinkimų kampanija vyko šaliai susiduriant su rimtomis ekonomikos problemomis, o tarp rinkėjų tvyrant akivaizdžiam nuoboduliui dėl to, kad jie nieko negali pakeisti.
Daugelis baltarusių sakė, jog neketina eiti balsuoti.
„Neįmanoma pakeisti valdžios per rinkimus, - sakė 55 metų taksi vairuotojas Leonidas Kulakovas. - Tik žmonės, taikiai išėję į gatves, palaikomi visų fabrikų ir gamyklų, galėtų pakeisti šią valdžią.“
Su A.Lukašenka sekmadienį varžysis pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.
Iš keturių kandidatų vienintelė 38 metų T.Korotkevič vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu.
Kaip rodo Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto apklausa, A.Lukašenkos kandidatūrą palaiko 47,5 proc. baltarusių, o opozicijos atstovę T.Korotkevič - vos 7,2 proc. rinkėjų. Parama kitiems dviem kandidatams itin menka.
Rusija nori oro bazės
A.Lukašenkos režimą finansiškai remianti Rusija atsargiai žiūri į oportunistinius Baltarusijos lyderio mėginimus suartėti su Vakarais.
Dar prieš paaštrėjant įtampai Maskvos ir Vakarų santykiuose dėl Kremliaus pradėtos bombardavimų kampanijos Sirijoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo, kad norėtų stiprinti savo šalies karinius pajėgumus Baltarusijoje.
Jis nurodė savo ministrams parengti susitarimą, kuris atvertų kelią Maskvai įkurti karinių oro pajėgų bazę prie Europos Sąjungos slenksčio.
A.Lukašenka šią savaitę piktai atmetė tokią galimybę, tačiau pridūrė, jog pasakė Maskvai, kad Baltarusijai reikia jos ginklų.
Tuo pat metu A.Lukašenka pabrėžė, kad Rusija ir Baltarusija pasirengusios drauge ginti savo teritoriją nuo NATO.
„Drauge mes esame atsakingi už Vakarų pasienį“, - sakė jis.
„Tikrai nesame vieni prieš NATO, esame kartu su Rusija“, - aiškino jis.