Tokią nuomonę „Apostrophe“ išsakė Rusijos karybos ekspertas Pavelas Felgenhaueris.
Anot eksperto, Rusijos Federacija, kalbėdama apie savo branduolinių pajėgų stiprinimą, ir vėl „žvangina“ ginklais.
„Tokie ir panašūs Rusijos valdžios pareiškimai tėra dar vienas pavyzdys, bylojantis, kad Kremlius Vakarams prieš nosį „žvangina“ savo branduoliniais ginklais. Šalyje siaučiant ekonomikos krizei, rubliui pasiekus neįtikėtinas vertės žemumas ir nepaliaujamai pingant naftai, Rusija negalėtų adekvačiai reaguoti į NATO vykdomą karinio potencialo didinimą. Dėl šios priežasties jie ima reaguoti žodžiais – kitaip tariant, naudoja savo taip pamėgtą „branduolinę retoriką“, – teigia žinovas.
Be to, anot eksperto, nesutarimo su NATO atveju, Maskva gali pabandyti Baltarusijoje steigti karinę oro pajėgų bazę, o į Krymą pasiųsti branduolinių ginklų.
„Teoriškai toks sprendimas leistų užblokuoti Bosforo sąsiaurį. Be to, šis žingsnis užkirstų kelią amerikiečių flotilei imtis veiksmų Juodojoje jūroje ir pelnytų Rusijai pliusą nesutarimų su Turkija kontekste“, – sako P. Felgenhaueris.
Kaip teigia kitas ekspertas Aleksandras Golcas, NATO realios grėsmės Rusijai nekelia, tačiau Maskva ir toliau neatsisako karinės retorikos.
„Kalbėdami apie Lenkiją, jie daug kartų žadėjo Kaliningrade dislokuoti raketų „Iskander“. Šiuo atveju galima atpažinti ir įvardyti vieną įdomią detalę: jeigu Rusija ir toliau dalyvaus susitarime dėl vidutinio ir trumpo nuotolio raketų, raketos, paleistos iš tų „Iskander“, greičiausiai negalės pasiekti rajonų, kur būtų dislokuotos priešraketinės gynybos sistemos“, – paaiškino A. Golcas.