Sekmadienį vykęs balsavimas buvo penkti parlamento rinkimai šioje karo nualintoje šalyje nuo 2003 metų JAV vadovautos invazijos, per kurią buvo nuverstas diktatorius Saddamas Husseinas. Rinkimus temdė rekordiškai menkas rinkėjų aktyvumas, siekęs tik 41 procentą.
Irako musulmonų šiitų daugumai atstovaujančios partijos dominavo šalies politikoje po invazijos. Tačiau preliminarūs sekmadienį vykusio balsavimo rezultatai pagilino skilimą tarp įtakingų šios stovyklos frakcijų.
Remiantis rinkimų komisijos paskelbtais preliminariais rezultatais, didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukė populisto šiitų dvasininko Moqtados Sadro blokas – jis 329 vietų parlamente tikriausiai turės 73 vietas.
Rinkimai nebuvo sėkmingi proiranietiškoms šiitų partijoms, susijusioms su ginkluotomis grupuotėmis, priklausančioms sukarintam tinklui „Hashed al Shaabi“.
„Fatah“ aljansas, iki šiol turėjęs antrą pagal dydį frakciją parlamente, patyrė skaudų rinkėjų smūgį ir vietoje turėtų 48 vietų turės tik maždaug tuziną vietų, rodo stebėtojų duomenys ir preliminarūs rezultatai.
„Skųsime rezultatus ir jų nepripažįstame“, – rašoma kelių šiitų partijų, įskaitant „Fatah“ aljansą, išplatintame bendrame pareiškime.
„Imsimės visų priemonių užkirsti kelią manipuliavimui balsais“, – priduriama pareiškime, kurį pasirašė ir buvusio ministro pirmininko Haidero al Abadi, premjero poste dirbusio 2014–2018 metais, partija.
„Afera“
Viena įtakingiausių „Hashed al Shaabi“ tinklo grupių – „Kataeb Hezbollah“ – pareiškė, kad šie rinkimai buvo „didžiausia afera ir Irako žmonių apgavystė per naujausių laikų istoriją“.
„Hashed al-Shaabi“ broliai yra pagrindiniai taikiniai“, – sakė atstovas Abu Ali al Askari.
„Hashed al Shaabi“ buvo suformuotas 2014 metais ir atliko itin svarbų vaidmenį įveikiant sunitų ekstremistų judėjimą „Islamo valstybė“, paskelbusi apie „kalifato“ įkūrimą užimtose Sirijos ir Irako teritorijose.
Ilgainiui „Hashed al-Shaabi“ buvo integruotas į Irako valstybės saugumo aparatą, o daug su juo susijusių įstatymų leidėjų 2018-aisiais buvo išrinkti į parlamentą.
Rinkimus ketinta organizuoti 2022 metais, tačiau ministras pirmininkas Mustafa al Kadhemi juos paankstino, siekdamas apmalšinti 2019-aisiais kilusį protestų judėjimą prieš korupciją, didžiulį nedarbą ir prastas viešąsias paslaugas, taip pat Irano įtaką šalies vidaus politikai.
Pagal naftos gavybos apimtis Irakas yra antra didžiausia Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) narė, tačiau beveik trečdalis iš 40 mln. jo gyventojų patiria skurdą, rodo Jungtinių Tautų duomenys. Koronaviruso pandemija dar labiau pagilino užsitęsusią ekonominę krizę.
2019 metų spalį kilę protestai nuslopo per neramumus žuvus šimtams demonstrantų. Vėliau daug aktyvistų buvo nužudyti, pagrobti ar sulaukė bauginimų, o dėl šio smurto kaltintos proiranietiškos ginkluotos grupuotės.
Įvykę rinkimai nulems ministro pirmininko M. al Kadhemi politinę ateitį, bet nedaugelis stebėtojų ryžtasi spėti, kas galiausiai bus valdžioje po ilgų derybų, paprastai vykstančių tarp politinių frakcijų po rinkimų Irake.
Rinkimuose gana sėkmingai pasirodė proiranietiška „Teisės viršenybės“ koalicija, vadovaujama buvusio ministro pirmininko Nuri al Maliki, premjero poste dirbusio 2006–2014 metais. Ji gali tikėtis naujajame parlamente turėti apie 30 vietų.
Europos Sąjungos stebėtojų misija pareiškė, kad menkas rinkėjų aktyvumas yra „aiškus politinis signalas“.
„Belieka tikėtis, kad Irako politikai bei politinis elitas jį išgirs“, – nurodė misijos vadovė Viola von Cramon.