Dabartinių protestų banga kilo liepą, kai prieš režimą pasisakantys kandidatai buvo neteisėtai pašalinti iš rugsėjo 8 d. vyksiančių Maskvos dūmos deputatų rinkimų. Kadangi nedaug kam rūpi didžia dalimi galių neturintys miesto įstatymai, pirminiai valdžios nesankcionuoti mitingai pritraukė vos kelis tūkstančius žmonių; oficialiai su merija suderintas mitingas, įvykęs liepos 20-ąją, pritraukė 22 500 žmonių.
Oficialus leidimas situaciją keičia. Dalyvauti sankcionuotame mitinge yra saugu. Tuo tarpu liepos 27-ąją, kai mitingo organizatoriai nusprendė akciją pakartoti, bet jiems nepavyko susitarti su valdžia dėl vietos, kur turėjo vykti mitingas, Kremlius ir merija nusprendė užgniaužti nesankcionuotus protestus brutalia jėga, pasitelkusi į pagalbą riaušių policiją.
Maskvoje buvo sulaikyta 1 300 žmonių – rekordinis skaičius per visą posovietinį laikotarpį.
Smurtas, daugiausia nukreiptas į labai jaunus žmones – dalis jų net yra per jauni balsuoti, – vis dėlto nesukėlė tokio pasipiktinimo, koks kilo Kijeve 2013 metais. Tuomet buvo žiauriai sumušta grupė studentų ir šis incidentas pakurstė tolesnius įvykius, kai 2014 m. vasarį buvo nuverstas prorusiškų pažiūrų Ukrainos Prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tačiau toks brutalus susidorojimas neliko be atsako: dabar centrinis protestų dėmesys nukrypo nuo rinkimų prie neproporcingo jėgos naudojimo. Policija tradiciškai nėra mėgstama Rusijoje, ja nepasitikima daugiausia dėl plačiai paplitusio žiaurumo ir korupcijos. O viešumon iškilusios nuotraukos bei vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip žmonės mušami, paskatino ne vieną šalies įžymybę, ypač tuos, kurie jau iki tol nebuvo itin lojalūs Kremliui, užsiimti aiškią moralinę poziciją.
Rugpjūčio 10 dieną surengtas mitingas buvo oficialiai sankcionuotas, ir grupė muzikantų bei socialinių tinklų „influenceriai“ paragino savo gerbėjus bei sekėjus jame dalyvauti. „YouTube“ žvaigždė Jurijus Dudas, kurio interviu kanalas turi per 5,7 mln. abonentų, „Instagram“ socialiniame tinkle paaiškino, kodėl jis nusprendė dalyvauti mitinge:„Mąstykime kritiškai, abejokime, klauskime ir nepripažinkime norma tokių dalykų, kai nekalti žmonės yra įmetami į belangę ar žiauriai sumušami policininkų“. Beveik pusė milijono žmonių „pamėgo“ šį įrašą.
Reperis Mironas Fiodorovas, žinomas kaip „Oksimironas“ – dar viena garsenybė, kuris prisijungė prie mitingo dėl panašių priežasčių (jo įrašas socialiniame tinkle šia tema pritraukė per 270 000 „patinka“); bendras abonentų ir „influencerių“ sekėjų, reklamavusių mitingą, skaičius viršijo 30 milijonų.
Žinoma, netgi tokiame mieste kaip Maskva, kur susižavėjimas sklinda žaibo greitumu ir mirtinai bijoma būti nemadingu, socialinės žiniasklaidos „patiktukai“ ir sekėjų skaičiai negarantuoja politinės akcijos realiame pasaulyje.
Atsižvelgus į garsenybių palaikymą ir garantuojamą saugumą nuo policijos smurto, 60 000 dalyvių skaičius vis dėlto nuviliantis (po teisybei, juk dabar atostogų metas, be to, lijo).
Tačiau 60 000 nėra riba, jeigu ir toliau nesiliaus smurtas. Oficialiam mitingui pasibaigus, policija mobilizavo pajėgas, siekdama užkirsti kelią spontaniškam jo tęsiniui, ir vienas policijos pareigūnas buvo nufilmuotas, kai trenkė moteriai į pilvą.
Šis incidentas paskatino dar vieną popžvaigždžių grupę reikalauti, kad būtų liautasi smurtauti; tarp jų, minimas ir reperis Jegoras Bulatkinas, žinomas pseudonimu Egor Kreed, šeštadienį dalyvavęs festivalyje, kurį skubiai surengė Maskvos valdžia, tikėdamasi atitraukti maskviečių dėmesį nuo mitingo.
Bet valdžios atsiprašymas už mušimus, nekalbant jau apie jų visišką atsisakymą, arba bent kokia menka užuomina, jog sutinkama nusileisti protestuotojams, būtų akivaizdus silpnumo ženklas, o to valdžia tikrai neketina leisti. Tuo metu, kai vyko mitingas, prezidentas Vladimiras Putinas, pasidabinęs odiniu švarku, lankėsi okupuotame Kryme, baikerių šventėje, kurią organizavo Kremliaus politiką palaikantis Rusijos klubas „Naktiniai vilkai“.
V. Putino įprotis ignoruoti „atbulinę eigą“ verčia jo sąjungininkus ieškoti būdų, kaip pateisinti smurtą. Per pastarąsias porą savaičių įsitvirtino oficiali linija, pagal kurią protestai – Vakarų sąmokslo vaisius.
Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę iškvietė aukšto rango JAV bei Vokietijos diplomatus į Maskvą pasiaiškinti dėl, anot ministerijos, raginimų dalyvauti opozicijos protestuose. (Prieš protestus JAV ambasada savo tinklalapyje paskelbė „perspėjimą dėl demonstracijos“, nurodė, kur ir kada vyks ta akcija, bei ragino „vengti šios vietos ir demonstracijų“, tačiau Rusijos ministerija pareiškė laikanti pastarąjį pranešimą, kuriame buvo nurodytas žemėlapis su pažymėta demonstracijos vieta, „raginimu dalyvauti [demonstracijoje]“).
Andrejus Klimovas, Rusijos parlamento Federacijos tarybos (aukštesniųjų rūmų) tarptautinių reikalų komiteto vicepirmininkas, apkaltino „Oksimironą“, turintį dvigubą Rusijos bei Jungtinės Karalystės pilietybę, veikimu Vakarų interesais.
Jis taip pat apkaltino „YouTube“, esą šis savo iniciatyva siuntinėjo rusams pranešimus, kuriuose ragino juos dalyvauti rugpjūčio 10 dienos mitinge, – tokius kaltinimus pakartojo ir už interneto ir kitų telekomunikacijų saugumą bei cenzūrą atsakinga Rusijos agentūra „Roskomnadzor“, nors ir stokojo įrodymų.
Valstybiniai televizijos kanalai taip pat pateikia protestus kaip Rusijos užsienio priešininkų inspiruotas akcijas.
Nedaug bus maskviečių, kurie priims tokį įvykių pateikimą už gryną pinigą. Žinoma, tik ne jaunimas: jie, tikėtina, veikiau pasitikės savo kartos žvaigždėmis, reperiais, komikais ir „YouTube“ garsenybėmis nei pusamžiais „putinistais“ rūgščiomis minomis, iš kurių liete liejasi „patriotinė“ retorika.
Bet jie išgirs žinutės potekstę – grasinimą, kad jeigu jie prisijungs prie protestų, į juos bus žiūrima kaip į išdavikus, – o šios kategorijos žmonių V. Putinas nepakenčia ir jų tikrai nepasigailės.
Režimas ir protestuotojai įstrigę mūšyje dėl tylinčios daugumos. Kremliaus bei Maskvos valdžios pusėje baimė ir indiferentiškumas, nes riaušių policija toliau klusniai vykdo jų įsakymus, o kai kurie populiarūs artistai vis dar sutinka dalyvauti pompastiškuose nemokamuose pasirodymuose, numatytuose tuo pat metu, kai vyksta mitingai ir demonstracijos.
Opozicija turi aiškų moralinį pranašumą, kuris formuoja vis stiprėjantį suvokimą tarp „influencerių“, esą jie negali likti neutralūs, jeigu nori išsaugoti savo jaunimo auditoriją.
Kol kas valdžia laimi kovą, bet neįtikinamai: pagaliau protestai veikiau stiprėja nei slūgsta. Pakartotiniai žiaurūs mušimai ir ypač koks nors atsitiktinės mirties atvejis gali pakurstyti nekontroliuojamą situacijos eskalaciją. V. Putinas rizikuoja leisdamas toliau imtis represijų.