Buvęs PSO ekstremalių situacijų departamento vadovas epidemiologas Davidas Heymannas sakė, kad labiausiai tikėtina, kad virusas išplito lytiniu keliu tarp homoseksualių ir biseksualių vyrų, dalyvavusių dviejuose masiniuose renginiuose Ispanijoje ir Belgijoje.
Beždžionių raupai anksčiau nėra sukėlę panašių užsikrėtimo protrūkių už Afrikos ribų. Liga laikoma endemine 11-oje Afrikos valstybių.
„Mes žinome, kad beždžionių raupai gali išplisti per artimą kontaktą su užsikrėtusio asmens odos pažeidimais, ir panašu, kad lytinis kontaktas paspartino šį (užkrato) perdavimą“, – nurodė D. Heymannas.
Tai yra reikšmingas nukrypimas nuo tradicinių ligos plitimo ribų centrinėje ir vakarų Afrikoje, kur žmones dažniausiai užkrečia gyvūnai – dažniausiai graužikai ir laukiniai primatai – tačiau liga paprastai neplinta į kitas valstybes.
Vokietijos vyriausybės ataskaitoje įstatymų leidėjams, su kuria susipažino AP, teigiama, kad tikimasi išaiškinti daugiau užsikrėtimo atvejų. Joje nurodoma, kad didžiausią riziką užsikrėsti beždžionių raupais „atrodo, kelia lytiniai santykiai tarp vyrų“.
Keturi Vokietijoje patvirtinti užsikrėtimo atvejai yra susiję su kontaktais „vakarėliuose, įskaitant (renginį) Gran Kanarijoje ir Berlyne, kur būta lytinių santykių“, – rašoma pranešime.
Iki šiol PSO yra registravusi daugiau nei 90 užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų keliolikoje šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Izraelį, Prancūziją, Šveicariją, JAV ir Australiją. Pirmadienį apie pirmą registruotą užsikrėtimo atvejį pranešė Danija, Portugalijoje užsikrėtusiųjų padaugėjo iki 37, dar vienas atvejis buvo fiksuotas Italijoje.
Vienas Madrido aukšto rango sveikatos priežiūros pareigūnas sakė, kad Ispanijos sostinėje patvirtinta 30 užsikrėtimo atvejų. Pasak jo, valdžios institucijos tiria galimą ryšį tarp neseniai Kanarų salose įvykusio gėjų parado, kuriame dalyvavo apie 80 tūkst. žmonių, ir atvejų vienoje Madrido saunoje.
Penktadienį D. Heymannas pirmininkavo skubiam PSO patarėjų infekcinių ligų klausimais grupės posėdžiui padėčiai įvertinti. Pasak jo, nėra jokių įrodymų, kad beždžionių raupai galėjo mutuoti į labiau užkrečiamą formą.
Beždžionių raupai paprastai sukelia karščiavimą, šaltkrėtį, bėrimą ir veido ar lytinių organų odos pažeidimus. Jais galima užsikrėsti per glaudų kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba jo drabužiais ar patalyne, tačiau užkrato plitimas lytiniu keliu dar nebuvo užfiksuotas.
Dauguma užsikrėtusių žmonių pasveiksta per kelias savaites ir jiems nereikia hospitalizacijos. Nuo ligos veiksmingai apsaugo skiepai nuo raupų, taip pat yra kuriami antivirusiniai vaistai.