JT Tarptautinė darbo organizacija (ILO) ataskaitoje apie socialinės apsaugos padėtį pasaulyje teigė, kad 4,1 mlrd. žmonių gyvena be jokios socialinės apsaugos sistemos.
Socialinė apsauga reiškia prieigą prie sveikatos apsaugos, galimybę naudotis pajamų apsaugos priemonėmis, ypač dėl senatvės, nedarbo, ligos, negalios, sužalojimo darbe, motinystės ar pagrindinio šeimos maitintojo netekimo, taip pat papildoma parama šeimoms, turinčioms vaikų.
2020 metais tik 46,9 proc. pasaulio gyventojų pasinaudojo bent viena tokia apsauga, sakoma ataskaitoje, kurią ILO šia tema parengė pirmą kartą nuo 2017 metų.
Europoje ir Centrinėje Azijoje yra sukurta geriausia apsauga: ten 84 proc. žmonių naudojasi bent viena socialinės apsaugos priemone, o abiejose Amerikose – 64,3 proc., skelbia ILO.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regione šis skaičius siekia apie 44 proc., arabų valstybėse – 40 proc., o Afrikoje – tik 17,4 proc.
Šalys vidutiniškai išleidžia 12,8 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) socialinei apsaugai, neįskaitant sveikatos apsaugos, tačiau šios išlaidos taip pat labai skiriasi.
Jei turtingos valstybės tokiai apsaugai skiria 16,4 proc. BVP, mažų pajamų šalys tam išleidžia tik 1,1 proc., rašoma ataskaitoje.
O pandemija gali dar labiau pagilinti tuos skirtumus.
Ataskaitoje nurodoma, kad padidėjęs sveikatos priežiūros paslaugų ir pajamų apsaugos priemonių poreikis pandemijos metu smarkiai išaugino daugelio krizės ištiktų ekonomikų išlaidas bazinėms socialinės apsaugos paslaugoms užtikrinti.
Kad būtų užtikrintas bent jau bazinis socialinės apsaugos lygis, aukštesnių ir vidutinių pajamų šalys kasmet turėtų papildomai investuoti 750,8 mlrd. dolerių, atitinkančių 3,1 proc. jų BVP.
O mažų pajamų šalims reikėtų investuoti dar 77,9 mlrd. dolerių, t. y. 15,9 proc. jų BVP.