Dekrete nurodyta atleisti D. Rogoziną „iš valstybinės kosmoso korporacijos „Roskosmos“ generalinio direktoriaus pareigų“.
Jį šiame poste keičia ministro pirmininko pavaduotojas Jurijus Borisovas.
Apie naująsias D. Rogozino pareigas kol kas nepranešama. Remiantis „Meduza“ šaltinių duomenimis, buvęs „Roskosmos“ vadovas artimiausiu metu turi pradėti dirbti RF prezidento administracijoje, tačiau jam numatytas postas dar nėra žinomas.
Vienas iš „Meduza“ šaltinių pranešė, kad D. Rogozinas yra vienas iš kandidatų į Prezidento administracijos vadovo kėdę. Kiti portalo pašnekovai nurodė, kad jis gali tapti vienu iš apsišaukėliškų „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ bei Rusijos ginkluotųjų pajėgų užimtų Ukrainos teritorijų kuratorių.
Iš karto nebuvo aišku, ar 58 metų D. Rogozinui, karštakošiui politikui nacionalistui ir vienam aršiausių Maskvos puolimo Ukrainoje rėmėjų, bus pasiūlytas naujas darbas. V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, D. Rogozinas nuolat skelbė socialiniuose tinkluose karštakošiškus pareiškimus, gegužę jis pareiškė, kad Rusija per pusvalandį galėtų „sunaikinti“ NATO šalis, jei kiltų branduolinis karas.
V. Putinas paskyrė D. Rogoziną vadovauti sunkumų patiriančiai šalies kosmoso agentūrai 2018 metais. Tuo metu kai kurie ekspertai jį apibūdino kaip pašalietį, stokojantį reikiamo išsilavinimo ir kompetencijos vadovauti „Roskosmos“. Nuo 2011 m. iki 2018 m. D. Rogozinas kuravo kosmoso pramonę ir kaip ministro pirmininko pavaduotojas. D. Rogozinas, kuriam JAV taiko sankcijas nuo 2014 m., kai Maskva atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, taip pat ėjo Rusijos ambasadoriaus NATO pareigas.
Savo pasisakymais ir elgesiu D. Rogozinas ne kartą sukėlė nuostabą. Vašingtonui įvedus sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos, D. Rogozinas pareiškė, kad JAV astronautai turėtų batutais, o ne Rusijos raketomis pasiekti Tarptautinę kosminę stotį.