„Prezidentas Putinas reiškia gilią užuojautą dėl M. Gorbačiovo mirties. Ryte jis išsiųs užuojautos telegramą jo šeimai ir draugams“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Trečiadienį D. Peskovas sakė, kad sprendimas surengti valstybines laidotuves dar nepriimtas.
„Kol kas negaliu tiksliai pasakyti, šiandien šis klausimas bus išspręstas, jokie sprendimai dar nepriimti. Čia turime būti kantrūs“, – sakė D. Peskovas.
Paklaustas, ar V. Putinas dalyvaus M. Gorbačiovo laidotuvėse, jis sakė: „Kol kas nežinome, kokia bus procedūra, tai priklausys nuo artimųjų ir draugų pageidavimų, kol kas informacijos apie tai nėra“.
Tačiau vėliau trečiadienį Kremliaus svetainėje pasirodė oficiali užuojauta M. Gorbačiovo šeimai. Paskutinio Sovietų sąjungos vadovo giminaičiams ir artimiesiems pasiųsta telegrama.
„M. Gorbačiovas buvo politikas ir valstybės vadovas, turėjęs didžiulę įtaką pasaulio istorijai. Jis vadovavo mūsų šaliai sudėtingų, dramatiškų pokyčių laikotarpiu, kai teko tvarkytis su užsienio politikos, ekonomikos ir visuomeniniais iššūkiais. Jis labai gerai suprato reformų būtinybę, bandė spręsti kilusias problemas. Ypatingai noriu akcentuoti ir svarbią humanitarinę, labdaringą, švietėjišką veiklą, kuria Michailas Sergejevičius Gorbačiovas užsiėmė paskutiniais metais“, – teigiama joje.
Du Rusijos lyderiai nesutarė ideologijos klausimais. Šiais metais buvo skelbta, esą, M. Gorbačiovas buvo įsitikinęs, kad V. Putinas niekais pavertė visą jo gyvenimo darbą.
O V. Putinas Sovietų Sąjungos griūtį visada laikė pažeminimu ir pastaraisiais metais itin agresyviai bando didinti Rusijos įtaką ir teritoriją Rytų Europoje – karas Ukrainoje akivaizdus to įrodymas.
2016 metais iterviu Didžiosios Britanijos leidiniui „The Sunday Times“ M. Gorbačiovas sakė remiąs prezidento V. Putino sprendimą dėl Krymo.
„Aš visada palaikau laisvą tautos valią, o dauguma Krymo gyventojų norėjo vėl susijungti su Rusija“, – teigė buvęs SSRS prezidentas.
Pasak jo, V. Putino vietoje jis būtų pasielgęs lygiai taip pat.
Po tokių M. Gorbačiovo pasisakymų Ukrainos saugumo tarnyba uždraudė jam įvažiuoti į šalį.
Kaip skelbia „Daily Mail“, naujiena apie M. Gorbačiovo mirtį sukėlė audringą proputiniškų propagandininkų ir oficialiosios Maskvos šalinininkų reakciją, kurie M. Gorbačiovą vadina tiesiog „išdaviku“.
„Patriotiniuose televizijos kanaluose, jų žiniose visų reakcija kone identiška – „džiaugsmas“ dėl „išdaviko“ mirties“, – skelbia Ksenios Sobčiak naujienų kanalas „Ostorožno Novosti“.
„Štai kokios reakcijos į Michailo Gorbačiovo mirtį patriotiniuose ir karą šlovinančiuose kanaluose. Valstybinės žiniasklaidos darbuotojai ir valdžiai prielankumą demonstruojantys aktyvistai jį kaltina dėl SSRS žlugimo, dėl paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo mirties jie ne tik džiūgauja, bet ir spjaudosi bjauriausiais įžeidimais“, – skelbia „Ostorožno Novosti“.
Vienas toks kanalas „Karaulny-Z“ skelbia: „Pagaliau jo nebėra, to bjauraus padugnės. Tiek daug lavonų ir sugriautų gyvenimų, ir visa tai jo rankų darbas. Net Stalinas šia prasme jam neprilygsta. Gerai, kad išgyveno iki šios dienos ir viską pamatė savo akimis. Jam negalėjo būti didesnės bausmės“.
Už Rusijos karą Ukrainoje pasisakantis laidų vedėjas Sergejus Mardanas sako, kad M. Gorbačiovas buvo „menkas ir nesvarbus asmuo. Jam didžios imperijos sostas buvo ne tik nepatogus, bet jis jo ir beprotiškai bijojo“.
Bene geriausiai žinoma Kremliaus propagandos skleidėja Margarita Simonjan, vadovaujanti RT žiniasklaidos imperijai, sako, kad M. Gorbačiovo mirtis reiškia, kad atėjo metas „susigrąžinti“ išblaškytus buvusios sovietų imperijos žmones.
Rusijos deputatas Vitalijus Milonovas teigia, jog simboliška, kad M. Gorbačiovas mirė „pasaulinės tvarkos dekonstrukcijos metais“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą.
Jo teigimu, buvęs sovietų prezidento palikimas „dar blogesnis nei Hitlerio savo šaliai“, bent jau tokią nuomonę jis išsakė tviterio paskyroje: „Galbūt jis nebuvo nepataisomas blogietis, daręs blogus dalykus sąmoningai, savo galva, bet jo palikimas yra didesnė katastrofa nei ta, kam savo šalį pasmerkė Hitleris“.
Kad eidamas 92-us metus mirė M. Gorbačiovas, Rusijos žiniasklaida pranešė antradienio vakarą.
„Po sunkios ir ilgos ligos Michailas Sergejevičius Gorbačiovas mirė šį vakarą“, – nurodė Maskvos Centrinė klinikinė ligoninė.
M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.
Vakaruose jis tikriausiai bus atsimenamas kaip žmogus, prisidėjęs prie santykių tarp SSRS ir JAV atšilimo, jo nuopelnais laikomos ir pradėtos demokratinės reformos.
Tačiau jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę, o Lietuvoje bus menamas kaip jėga malšinęs šalies nepriklausomybės siekius.
Siekė atsakomybės už Sausio 13-ąją
Per 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji siekė M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties.
Šiemet keturi žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekdami įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę Rusijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė minimo civilinio ieškinio dokumentus, kad jie būtų perduoti M. Gorbačiovui.
Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad M. Gorbačiovo vaidmuo jų metu Lietuvoje taip ir liko neįvertintas ir tinkamai neištirtas.
Prokuratūra atsisakydavo suteikti M. Gorbačiovui specialiojo liudytojo statusą baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje.
2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M. Gorbačiovui apklausti jį byloje kaip specialųjį liudytoją, tačiau Rusija atsisakė jį įteikti.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, yra paraginęs Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu.
V. Landsbergis 2019 metais teigė, kad buvęs SSRS vadovas pats „ramiai miegotų“, jeigu Lietuvos teismai jį išteisintų.
Nobelio taikos premijos laureatas
Pastarąjį dvidešimtmetį M. Gorbačiovas praleido politiniame užribyje, bet vis paragindavo JAV ir Rusiją gerinti santykius po 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir šiemet vasarį pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.
Paskutiniuosius gyvenimo metus jis gyveno tarp ligoninės ir namų, sunkiai sirgo, buvo karantinavęsis dėl baimės susirgti koronavirusu.
M. Gorbačiovas turbūt bus labiau teigiamai įvertintas Vakaruose, kur buvo meiliai vadinamas Gorbio pravarde ir yra geriausiai žinomas kaip prisidėjęs mažinant branduolinę įtampą tarp Vašingtono ir Maskvos.
1990 metais jis gavo Nobelio taikos premiją.
Savo atsiminimuose M. Gorbačiovas yra apgailestavęs, kad nesugebėjo užkirsti kelio SSRS subyrėjimui.