„Dialoge su JAV ir jų sąjungininkėmis reikalausime, kad būtų parengti konkretūs susitarimai, kurie užkirstų kelią bet kokiam tolesniam NATO žengimui į Rytus ir grėsmę keliančių ginklų sistemų dislokavimui prie pat Rusijos Federacijos teritorijos“, – kalbėjo V. Putinas.
„Siūlome dėl to pradėti rimtas derybas“, – kalbėjo jis, per ceremoniją Kremliuje priimdamas naujai paskirtų ambasadorių skiriamuosius raštus.
Garantijos turi būti teisiškai įpareigojančios, reikalavo Kremliaus vadovas. Ankstesnių žodinių pažadų, kad NATO nesiplės į Rytus, Vakarų partneriai esą nesilaikė.
Kartu V. Putinas kritikavo, jog Vakarai daro viską, kad sutrukdytų Rusijos vystymuisi, pavyzdžiui, taikydami sankcijas ir prie šalies sienų kurstydami įtampą. „Grėsmė prie mūsų vakarinių sienų iš tiestų didėja“, – sakė Rusijos prezidentas. Maskva esą labai rimtai vertina tai, kad NATO savo karinę infrastruktūrą perkėlė labai arti Rusijos sienos.
Todėl šalis, anot V. Putino, turi imtis karinių ir techninių žingsnių.
Rusijos lyderis akcentavo, kad Maskva siekia „teisinių garantijų“ ir kad Vakarai „nevykdė savo žodinių įsipareigojimų“ dėl NATO nesiplėtimo į rytus bei „ignoravo“ Rusijos susirūpinimą.
JAV trečiadienį paskelbė turinčios įrodymų, kad Rusija gali planuoti invaziją į Ukrainą, ir pagrasino Maskvai tokiu atveju paskelbti naujų ekonominių sankcijų.
V. Putinas sakė, kad Rusija reaguoja į „didėjančią grėsmę“ prie savo vakarinių sienų.
Jis pareiškė, kad NATO karinė infrastruktūra yra „arti“ Rusijos sienų ir kad Maskvai tai „daugiau nei rimta“.
„Šioje situacijoje mes imamės adekvačių karinių techninių priemonių, – sakė Rusijos lyderis. – Tačiau, kartoju, mes niekam negrasiname.“
Vėliau trečiadienį kalbėdamas per NATO susitikimą Rygoje, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Maskva „neturi teisės“ spręsti dėl Kijevo santykių su Aljansu.
„Rusija negali sustabdyti Ukrainos artėjimo prie NATO ir neturi teisės tarti kokį nors žodį atitinkamose diskusijose“, – sakė D. Kuleba.
„Bet kokie Rusijos pasiūlymai aptarinėti su NATO ar JAV bet kokias vadinamąsias garantijas, kad Aljansas nesiplės į rytus, yra neteisėti“, – pareiškė jis.
D. Kuleba paragino JAV vadovaujamą Aljansą priimti „atgrasymo paketą“, galintį užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos.
Rusija, kuri 2014-aisiais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, be to, remia separatistus Rytų Ukrainoje, įnirtingai neigia planuojanti naują įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.
NATO pastaruoju metu kaltino Rusiją Ukrainos pasienyje sutelkus gausias pajėgas. Kijevas kalba apie 115 000 rusų karių.
JAV pagrasino Maskvai skausmingomis sankcijomis
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas matė įrodymų, jog Rusija gali planuoti invaziją į Ukrainą, ir pagrasino Maskvai skausmingomis ekonominėmis sankcijomis, jei ši iš tiesų užpuls savo kaimynę.
„Esame labai susirūpinę dėl įrodymų, kad Rusija planavo reikšmingus agresyvius veiksmus prieš Ukrainą, į planus įtrauktos pastangos destabilizuoti Ukrainą iš vidaus, taip pat didelio masto karinės operacijos“, – sakė A. Blinkenas po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Rygoje, kaltindamas Maskvą sutelkus „dešimtis tūkstančių papildomų kovinių pajėgų“ narių prie sienos.
Jo teigimu, panašus Maskvos veiksmų scenarijus buvo stebimas ir 2014 metais, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, taip pat pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.
„Jie (Rusija) paspartino dezinformacijos sklaidą, vaizduodami Ukrainą kaip agresorę, siekdami pateisinti planuojamus karinius veiksmus“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Jis nurodė, kad pastarosiomis savaitėmis smarkiai padaugėjo propagandos prieš Ukrainą socialiniuose tinkluose – „iki tokio lygio, koks paskutinį kartą buvo pastebėtas prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2014 metais“.
„Toli siekiančios ir ilgalaikės pasekmės“
A. Blinkenas teigė nežinantis, ar Rusijos lyderis V. Putinas priėmė sprendimą įsiveržti į Ukrainą, tačiau, jo nuomone, Maskva sutelkė išteklius, kurie, jei būtų priimtas atitinkamas sprendimas, leistų greitai pradėti tokią operaciją.
A. Blinkenas, ketvirtadienį Švedijoje susitiksiantis su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu, tvirtino, kad „diplomatija yra vienintelis atsakingas būdas išspręsti šią potencialią krizę“.
Tačiau jis perspėjo, kad Maskva sulauks „toli siekiančių ir ilgalaikių pasekmių“, jei imsis bet kokios agresijos.
„Mes aiškiai nurodėme Kremliui, kad reaguosime ryžtingai, įskaitant daugybę didelio poveikio ekonominių priemonių, kurių anksčiau nenaudojome“, – pridūrė amerikiečių diplomatijos vadovas.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose nuo praėjusio mėnesio skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos žiemą.
Rusija įnirtingai neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.
Ukraina nori derybų su Rusija
Maskva savo ruožtu trečiadienį apkaltino Ukrainą dešimčių tūkstančių karių telkimu šalies rytuose, didėjant susirūpinimui dėl eskalacijos.
Tokie kaltinimai pasigirdo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus rengti tiesiogines derybas su Rusija, kad būtų užbaigtas jau aštuntus metus besitęsiantis karas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.
„Privalome pasakyti tiesą, kad negalėsime užbaigti karo be tiesioginių derybų su Rusija“, – skelbdamas metinę kalbą įstatymų leidėjams trečiadienį sakė V. Zelenskis.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant į separatistų kontroliuojamas teritorijas karius ir ginkluotę, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.
Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė jau per 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Vis dėlto V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas derybų su Kijevu idėją, regis, atmetė ir pakartojo, kad karas yra Ukrainos vidaus problema.
„Žinome apie bandymus pristatyti Rusiją kaip šio konflikto šalį. Taip nėra“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.
„Karas Donbase gali būti sustabdytas tik derybomis tarp ukrainiečių ir ukrainiečių“, – pridūrė Kremliaus atstovas.
Tuo metu viena aukšto rango JAV pareigūnė trečiadienį paragino Donbase paskelbti „visiškas paliaubas“ per Kalėdas.
„Artėjant Kalėdų sezonui yra metas atnaujinti visiškas paliaubas, keistis belaisviais ir vėl atidaryti perėjimo punktus“, – per saugumo forumą Kijeve vaizdo ryšiu sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland.
„Mes raginame Maskvą ir Kijevą dirbti kartu rengiant tokių priemonių paketą“, – pridūrė V. Nuland.
„Raudonos linijos“
V. Putinas anksčiau perspėjo Vakarus ir Kijevą neperžengti Kremliaus „raudonųjų linijų“ rengiant karines pratybas ir kaupiant ginkluotę Ukrainoje.
JAV valstybės sekretorius Rygoje, be kita ko, tvirtino, jog NATO sąjungininkės „užtikrina, kad Ukraina turėtų priemonių apsiginti“.
Be to, A. Blinkenas sakė, kad Aljansas „pažiūrės, ką jam reikia daryti tolesnės Rusijos agresijos atveju, savo gynybai sustiprinti“, kalbant apie pajėgų stiprinimą rytiniame NATO flange.
Trečiadienį Rygoje Ukrainos, kurios pastangos įstoti į NATO yra įstrigusios, užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino šį JAV vadovaujamą bloką priimti „atgrasymo paketą“, galintį užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis taip pat pažadėjo, kad blokas „tvirtai ir ryžtingai stovės kartu su Ukraina prieš bet kokius bandymus pakenkti jos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.
„Reikia padaryti viską, kad būtų aišku, jog bet kokia agresija prieš Ukrainą turės stiprų atsaką“, – pabrėžė jis.