Šis žingsnis gali turėti rimtų pasekmių Turkijos ekonomikai ir jos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkėmis. Tačiau po to, kai sulaukė bausmės už Rusijos S-400 oro erdvės gynybos sistemų pirkimą (JAV užblokavo Turkijos dalyvavimą pažangių F-35 naikintuvų programoje), R. T. Erdoganas žvalgosi kitų galimybių.
V. Putinas gali itin noriai leistis į sandorius, jei tik tai padės įkalti pleištą tarp NATO ir Turkijos, pasižyminčios antromis pagal dydį Aljanso karinėmis pajėgomis po Jungtinių Valstijų. Ankaros įviliojimas į Maskvos glėbį būtų stulbinantis diplomatinis triumfas, galintis pateisinti R. T. Erdoganui pasiūlytą prieigą prie geriausios Rusijos karinės technikos.
V. Putinas su šypsena sakė R. T. Erdoganui, kad jis gali įsigyti naujausiųjų rusiškų radarais sunkiai susekamų naikintuvų Su-57, kai rugpjūčio pabaigoje Maskvos apylinkėse vykusioje karinės ir civilinės aviacijos parodoje abu lyderiai apžiūrėjo orlaivį.
Kai turkų žurnalistai paklausė R. T. Erdogano, ar penktos kartos naikintuvas galėtų būti alternatyva F-35, jis atsakė: „Kodėl gi ne? Mes neatvykome į Maskvą šiaip sau“.
Po susitikimo Rusijos ir Turkijos gynybos pareigūnai ėmė diskutuoti dėl galimų karinių orlaivių pardavimų ir bendros gamybos. R. T. Erdoganas sakė palauksiantis, kol Jungtinės Valstijos pateiks savo galutinį sprendimą dėl Turkijos įsitraukimo į F-35 programą. Šiuo metu draudžiama pirkti ar padėti statyti orlaivį, o JAV gynybos sekretorius Markas Esperas atmetė bet kokį kompromisą.
„Arba F-35, arba S-400. Bet ne abu. Negalima vieno pastatyti garaže ir įsigyti kitą. Arba vienas, arba kitas“, – Vašingtone žurnalistams sakė M. Esperas.
Saugumo rizika
D. Trumpas liepą išreiškė asmeninę užuojautą dėl „sunkios R. T. Erdogano situacijos“, susijusios su rusiškų raketinių sistemų pirkimu, nors jo pareigūnai ir nubaudė Turkiją. Turkijos prezidentui sugrįžus iš Rusijos, D. Trumpas kalbėjosi su juo telefonu.
Nors posūkis į Maskvą dėl naikintuvų gali būti kruopščiai apgalvotas blefas siekiant padidinti spaudimą Jungtinėms Valstijoms, kad šios pakeistų savo nusistatymą, R. T. Erdoganas kol kas neatsitraukia. Turkija planavo pirkti apie šimtą F-35.
Jungtinės Valstijos Turkijos perkamas S-400 oro erdvės gynybos sistemas laiko saugumo rizika: baiminamasi, jog jei Turkija integruos S-400 į savo gynybos sistemą, egzistuoja rizika, kad slapti duomenys apie radarų neaptinkamų naikintuvų F-35 technologijas atsidurs Rusijos rankose.
JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto nariai paragino D. Trumpą taikyti Turkijai tolesnes sankcijas už S-400 pirkimą.
Pirmąją S-400 oro erdvės gynybos sistemą Turkija priėmė liepą, o S-400 antrosios baterijos pristatymas prasidėjo praėjusią savaitę.
Turkija nenusisuka nuo Vakarų, bet „yra nustumiama dėl NATO saugumo ir vientisumo. Mūsų sąjungininkai ir draugai Vakaruose turi elgtis su Turkija kaip su sau lygia partnere ir savo nerimą dėl saugumo spręsti rimtai“, – liepą „Bloomberg“ straipsnyje aiškino R. T. Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas.
Turkija regi nuo Europos ir Jungtinių Valstijų tolstančią galios pusiausvyrą ir kintančioje pasaulio tvarkoje save įsivaizduoja kaip labiau nepriklausomą aktorių, teigia du aukšto rango Turkijos pareigūnai, paprašę neatskleisti savo pavardžių. Kaip sakė vienas Turkijos vyriausybės ministras, S-400 pirkimas prisideda prie nepriklausomybės išreiškimo.
„Besikeičianti pasaulio tvarka“
Jei „Jungtinių Valstijų sankcijų daromas spaudimas stiprės, tuomet gali sustiprėti ir Rusijos bei Turkijos ryšiai, įskaitant gynybos sferą“, – sakė Andrejus Kortunovas, Rusijos tarptautinių santykių tarybos, Kremliaus įkurtos idėjų kalvės, generalinis direktorius.
Turkijos nusisukimas nuo Vakarų „palaiko Rusijos turimą besikeičiančios pasaulio tvarkos vaizdinį“, tvirtino A. Kortunovas.
Nors D. Trumpas kol kas atidėlioja įstatymu numatomas sankcijas Turkijai dėl oro erdvės gynybos sistemos pirkimo, įtampos eskalacija gali kelti pavojų Turkijos ekonomikai. Kai praėjusiais metais Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas Turkijai dėl tebesitęsiančio amerikiečių pastoriaus kalinimo, Turkijos liros vertės nuopuolis paspartino pirmąją per dešimtmetį recesiją šalyje.
Turkijai savos priešraketinės sistemos, papildančios S-400, kūrimas yra didesnis prioritetas nei F-35 įsigijimas, nors šaliai ir reikia pakeisti senstančius JAV pagamintus F-16 karinius orlaivius, tad stengiamasi sukurti savus naikintuvus, sakė minėtieji aukšto rango Turkijos pareigūnai. Jei Jungtinės Valstijos neparduos F-35 naikintuvų, Turkija ieškos galinčios parduoti naikintuvų ir padėti sukurti naują turkišką karinį orlaivį partnerės, sakė pareigūnai.
Norėdama pateisinti S-400 sistemų pirkimą, Turkija pateikė panašų argumentą: šalis tvirtina atsigręžusi į Rusiją, nes NATO partnerės neatitiktų Turkijos gynybinių poreikių. Jungtinės Valstijos ne kartą siūlė Turkijai parduoti oro gynybos sistemas „Patriot“, tačiau technologijos ypatumais nebūtų dalijamasi, tad Turkijos vyriausybė tvirtina, jog reikia vystyti šalies vidaus pajėgumus.
S-400 sistemų sandoris apima ir dalinį technologijų perdavimą, birželį teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Tai visiškai komercinis klausimas, nėra „jokių karinių ar politinių svarstymų“, praėjusiais metais po derybų su R. T. Erdoganu sakė V. Putinas.
Tebesitęsia bandomasis Su-57 etapas, tad greičiausias variantas Turkijai pakeisti JAV naikintuvą būtų rusiški Su-35 orlaiviai, sako Strategijų ir technologijų analizės centro, Maskvoje įsikūrusios karinių klausimų ir gynybos industrijos idėjų kalvės, vadovas Ruslanas Puchovas.
Orlaiviai, kuriuos pastaraisiais metais už maždaug šimtą tūkstančių dolerių už vienetą pardavinėjo Kinijai ir kuriuos aviacijos parodoje V. Putinas parodė R. T. Erdoganui, „yra geriausia, ką šiuo metu Rusija turi savo arsenale“, – sakė R. Puchovas, priklausantis Rusijos gynybos ministerijos patariamajai tarybai.