V. Putinas davė priesaiką Kremliaus didžiųjų rūmų Šv. Andriejaus Nugalėtojo salėje vykdomosios valdžios, parlamento narių, teismų pareigūnų, pagrindinių religinių konfesijų hierarchų, užsienio diplomatų, visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos darbuotojų akivaizdoje.
Jam ištarus 33 žodžių priesaiką nuskambėjo Rusijos valstybinis himnas.
Nors anonsuota, kad pompastikos šį kartą bus mažiau nei per 2012 metų inauguraciją, visgi jos netrūko. Vaizdo transliaciją valstybiniai Rusijos kanalai pradėjo iš V. Putino darbo kabineto. Jis buvo matomas sėdintis savo darbo kabinete ir esą laukiantis skambučio, reiškiančio, kad ceremonijai jau viskas paruošta.
Žiūrovai sulaikę kvapą stebėjo, kaip išrinktasis prezidentas ir jam įkandin sekančios televizijų kameros ėjo per visą Kremlių.
Tam, kad patektų į šventinę ceremoniją, V. Putinas, kuris dar 11 val. 50 min. sėdėjo prie savo darbo kabineto stalo, perėjo Senato korpuso koridoriais, gatvėje sėdo į projekto „Kortež“ automobilį, kurio valstybinis numeris V777US77, ir privažiavo prie Didžiųjų Kremliaus rūmų.
„Prezidentas įsėdo į ypatingą automobilį“, – V. Putinui išėjus ir pastato, pareiškė valstybinės televizijos komentatorius.
Praėjęs pro Georgijaus ir Aleksandro sales, jis lygiai 12 val. atsidūrė šv. Andrejaus salėje, kur tradiciškai vyksta inauguracija.
Davus priesaiką ir iš Konstitucinio teismo pirmininko Valerijaus Zorykino priėmus specialių prezidento pareigų ženklą, ceremonija persikėlė į Kremliaus Soboro aikštę, kur vyko Kremliaus pulko paradas.
Beveik niekas neabejojo, kad per kovą vykusius rinkimus nuo 1999 metų premjero arba prezidento postuose dirbęs V. Putinas bus perrinktas. Šios prognozės pasitvirtino: Kremliaus vadovas laimėjo, surinkęs 76,7 proc. balsų.
„Pradėdamas eiti Rusijos prezidento pareigas ypač aiškiai suvokiu savo milžinišką atsakomybę kiekvienam iš jūsų, visai mūsų daugiatautei liaudžiai, atsakomybę Rusijai, – V. Putinas sakė savo inauguracinėje kalboje ir padėkojo šalies piliečiams už jų „nuoširdų palaikymą“ ir „susitelkimą“.
„Manau, kad mano viso gyvenimo pareiga ir prasmė yra daryti viską dėl Rusijos, jos dabarties ir ateities – taikios ir klestinčios, dėl mūsų didžios tautos išsaugojimo ir tolesnio gyvavimo, dėl kiekvienos Rusijos šeimos gerovės“, – pridūrė jis.
„Mes būtinai pasieksime sėkmę. Tikiu, kad taip ir bus. Padarysiu dėl to viską, kas mano jėgoms“, – sakė V. Putinas.
Politikas valdžioje yra jau 18 metų, tuo laikotarpiu jis ėjo Rusijos prezidento ir ministro pirmininko pareigas. Oponentai lygina jo valdymą su caro arba imperatoriaus viešpatavimu.
Kovą vykusiuose Rusijos prezidento rinkimuose V. Putinas surinko 76,6 proc. balsų, ir tai buvo geriausias visų laikų V. Putino rezultatas. Kai kurie tarptautiniai stebėtojai skelbė apie daugybę pažeidimų, bet ankstesnius rinkimus taip pat temdė įtarimai dėl balsavimo rezultatų klastojimo.
Į inauguracijos ceremoniją Kremliuje pakviesta apie 5 tūkst. svečių, tačiau ceremoniją temdo savaitgalį vykę opozicijos protestai ir smurtas, kurį policija naudojo bandydama numalšinti protestus.
Visoje šalyje suimta apie 1 tūkst. 600 Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkų.
Pats A. Navalnas paleistas anksti sekmadienį ir ateinantį penktadienį turėtų pasirodyti teisme dėl kaltinimų organizavus viešą renginį neturint leidimo ir priešinimosi policijai.
Baiminamasi, kad pirmadienį gali kilti nauji neramumai.
V. Putinui inauguracijos ceremonija bus puikiai pažįstama, nes jis Rusijos vadovu anksčiau buvo išrinktas 2000, 2004 ir 2012 metais.
Šiemet nebuvo pakartotas prieš šešerius metus vykusios ceremonijos scenarijus, kai išrinktasis prezidentas juodu limuzinu buvo vežamas per Maskvos centrą, o šis vaizdas buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją. Tuomet daugelis atkreipė dėmesį, kad Rusijos sostinės gatvės, paprastai pilnos žmonių, buvo visiškai tuščios.
„Šis scenarijus nebus kartojamas. Tąsyk važiavimui iš Baltųjų rūmų į Kremlių buvo teikiama simbolinė reikšmė: prieš šešerius metus Vladimiras Putinas, palikęs premjero kėdę, užėmė prezidento postą. Šįkart (rinkimus) laimėjęs valstybės vadovas darbo vietos nekeičia“, – naujienų agentūrai „Interfax“ anksčiau sakė vienas šaltinis valdžios struktūrose.
Pasak minėto šaltinio, šiemet į ceremoniją taip pat pakviesti V. Putino rinkimų kampanijos darbuotojai ir savanoriai.
„Dalis svečių galės tiesiogiai stebėti prezidentinio pulko paradą. Jį V. Putinas priims Kremliaus katedros aikštėje“, – pažymėjo „Interfax“ pašnekovas ir pridūrė, kad Katedros aikštėje toks paradas bus surengtas pirmąsyk.
Kaip ir 2012 metais, kiekvienas pakviestas į inauguraciją asmuo gavo sidabrinį atminimo medalį, ant kurio pavaizduotas Kremliaus Spaso bokštas ir Rusijos herbas su dvigalviu ereliu.
V. Putinas priesaikos tekstą ištars padėjęs ranką ant specialiai pagamintos Rusijos konstitucijos kopijos, o Konstitucinio Teismo pirmininkas paskelbs, kad valstybės vadovas pradeda eiti pareigas.
Po prisaikdinimo nuskambėjo Rusijos valstybės himnas, o virš prezidento rezidencijos Kremliuje buvo iškelta valstybės vadovo vėliava.
Po inauguracijos prezidentas dalyvaus trumpose pamaldose Kremliaus Apreiškimo katedroje, vadovaujamose Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo.
Inauguracijos ceremoniją tiesiogiai transliavo Rusijos valstybinės televizijos.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė, kad po ceremonijos prezidentas planuoja surengti virtinę darbo susitikimų ir pridūrė, kad gegužės 7-ąją V. Putinas „ledo ritulio neloš“.
2012 metais V. Putinas po inauguracijos pasirašė virtinę įsakų, o vakare dalyvavo ledo ritulio rungtynėse.
Protestų banga
Pastaruosius 18 metų prie Rusijos vairo stovintis V. Putinas naują kadenciją pradės praėjus dviem dienoms po to, kai beveik 1 600 protestuotojų, tarp jų – opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, buvo sulaikyti per visoje šalyje vykusias demonstracijas prieš Kremlių.
Europos Sąjunga pasmerkė „brutalius policijos veiksmus ir masinius areštus“.
Per pastarąją savo kadenciją V. Putinas 2014-aisiais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, dar po metų pradėjo karinę kampaniją Sirijoje, palaikydamas Basharo al Assado režimą, o per ateinančius šešerius prezidentavimo metus žada pagerinti gyvenimo lygį Rusijoje.
Tačiau jis iki šiol nė žodžiu neužsiminė apie galimą savo įpėdinį. Šis klausimas jau dabar daugeliui neduoda ramybės, turint galvoje, kad pagal Konstituciją V. Putinas 2024 metais nebegalės siekti naujos kadencijos.
V. Putinui sunkiai sekasi gaivinti ekonomiką, kuriai skaudžiai smogė 2014 metais dėl Krymo aneksijos paskelbtos Vakarų sankcijos ir pasaulinis naftos kainų kritimas 2016-aisiais.
Nepaisant ekonominių negandų, neabejota, kad V. Putinas švęs pergalę kovą vykusiuose prezidento rinkimuose, o jo inauguracija Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose nekelia didžiulio ažiotažo.
Pranešama, kad šįkart numatyta mažiau pompastiška inauguracijos ceremonija be prabangaus priėmimo Kremliuje, veikiausiai vengiant neigiamos visuomenės reakcijos.
2012 metais trečiai kadencijai išrinktas prezidentas juodu limuzinu buvo vežamas per Maskvos centrą, o šis vaizdas buvo tiesiogiai transliuojamas per televiziją. Tuomet daugelis atkreipė dėmesį, kad Rusijos sostinės gatvės, paprastai pilnos žmonių, buvo visiškai tuščios. Toks scenarijus sulaukė griežtos kritikos ir buvo pavadintas didžiule V. Putino klaida.
Šįkart yra numatytas V. Putino susitikimas su jo rinkimų kampanijoje dalyvavusiais savanoriais.
Protestų judėjimo lyderis A. Navalnas, kuriam buvo užkirstas kelias mesti iššūkį V. Putinui kovą vykusiuose valstybės vadovo rinkimuose, paragino rusus šeštadienį išeiti į gatves dalyvauti mitinguose su šūkiu „Jis mums ne caras“.
Daugelį šokiravo tai, kad policijai Maskvoje talkino kazokais persirengę V. Putino šalininkai. Kazokai yra sukarinta nacionalistinė organizacija, gyvuojanti nuo carinės Rusijos laikų.
Tarptautinė teisių organizacija „Amnesty International“ pranešė, kad jos atstovai matė, kaip kazokai protestuotojus čaižė rimbais ir daužė kumščiais, o policininkai tai ramiai stebėjo.
„Raudonoji linija“
Paryžiuje dirbanti Politinių technologijų centro Maskvoje analitikė Tatjana Stanovaja sakė, kad brutaliais veiksmais prieš opoziciją Kremlius siekė parodyti, kad netoleruos jokios valdžios kritikos per naują V. Putino kadenciją.
„Kremlius nori nubrėžti raudonąją liniją, kurios negalima peržengti“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Stebėtojai reiškia susirūpinimą, kad po šių areštų gali užgriūti nauja baudžiamųjų bylų banga, kaip nutiko po analogiškų demonstracijų 2012-aisiais, kuomet buvo protestuojama prieš V. Putino sugrįžimą į Kremlių iš ministro pirmininko posto, o valdžia ėmėsi griežtų priemonių protestų judėjimui nuslopinti.
Kaltinimai buvo pareikšti maždaug 30 protestuotojų. Daugeliui jų buvo skirta nuo pustrečių iki puspenktų metų kalėjimo.
Valdžia tęsė griežtus veiksmus prieš Kremliaus kritikus ir pristatė virtinę priemonių, skirtų sugriežtinti kontrolę internete.
Tai, jog šios tendencijos bus tęsiamos ir ketvirtą V. Putino kadenciją, liudija faktas, kad Rusijos ryšių rinkos priežiūros institucija praėjusį mėnesį pamėgino blokuoti populiarią susirašinėjimo programėlę „Telegram“, nurodžiusi, kad gali ateiti ir „Facebook“ eilė.
Politikos analitikai sako, kad Maskvos pozicija Vakarų atžvilgiu, akivaizdžiai sugriežtėjusi dėl krizių Ukrainoje bei Sirijoje, taip pat kaltinimų Jungtinėje Karalystėje kovine chemine medžiaga apnuodijus buvusį rusų šnipą ir kišusis JAV rinkimus, per ketvirtąją V. Putino kadenciją taip pat tikriausiai nesikeis.
„V. Putinui bet kokia nuolaida yra silpnumo požymis, todėl nereikėtų tikėtis jokių užsienio politikos permainų“, – sakė Maskvoje veikiančios idėjų kalvės „Politikos ekspertų grupė“ vadovas Konstantinas Kalačiovas.
„Be to, užsienio politika yra vienas svarbiausių paramos jam šalies viduje pamatų. V. Putinui reikia užtikrinti nacionalinę vienybę, o šiuo tikslu jam reikalingas priešas“, – kalbėjo politologas.
„Užklupti netikėtai“
Tačiau nepriklausomas politikos analitikas Dmitrijus Oreškinas mano, kad prezidentui per ateinančius šešerius metus teks pakeisti savo požiūrį į tarptautinę bendriją.
„Rusija nebuvo susidūrusi su tokio masto izoliacija nuo sovietų karo Afganistane“, – sakė jis AFP, turėdamas galvoje 1979–1989 metais vykusį konfliktą.
„Dabar jo uždavinys yra ne prijungti naujų žemių prie Rusijos, o priversti pasaulį paisyti Rusijos interesų ir pripažinti jos ankstesnius užkariavimus“, – kalbėjo jis.
Kalbos, jog dirbti į Kremlių gali grįžti liberalių pažiūrų buvęs finansų ministras, užsienyje gerbiamas Aleksejus Kudrinas, leistų daryti prielaidą, jog prezidentas gali mėginti pereiti prie mažiau konfrontacinės pozicijos.
D. Oreškinas sakė, kad V. Putinas išdirbs visą kadenciją, kad įgyvendintų išsikeltus tikslus. Tuo tarpu K. Kalačiovas neatmeta, kad prezidentas gali palikti Kremlių neišdirbęs visų šešerių metų.
„Jis liks valdžioje, tačiau nebūtinai prezidento poste“, – sakė politologas.
„Kad patektų į istoriją, V. Putinui reikia pasirinkti tinkamą momentą pasitraukti. Prezidentavimas visus šešerius metus niekur nenuves. Jo pasitraukimas visus užklups netikėtai“, – pažymėjo jis.
Internautai pastebėjo, kad pirmose inauguracijos eilėse stovi ne vien tik oficialūs Rusijos pareigūnai. Štai tarp jų - ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kuris šiuo metu yra didžiausio Rusijos naftos koncerno, valstybės kontroliuojamo „Rosneft“ direktorių tarybos vadovas.