„Minsko susitarimai dabar nebeegzistuoja; mes pripažinome DLR ir LLR nepriklausomybę“, – sakė V. Putinas, turėdamas omenyje Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
Kremliaus vadovas šią poziciją išsakė Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams suteikus jam leidimą pasiųsti ginkluotąsias pajėgas už šalies ribų.
„Geriausias problemos sprendimas būtų, jei dabartinė Kijevo valdžia pati atsisakytų stoti į NATO ir išlaikytų neutralumą“, – sakė V. Putinas, kai parlamento aukštieji rūmai balsavo suteikti jam leidimą panaudoti Rusijos kariuomenę užsienyje.
Putinas: Rusija pripažįsta Ukrainos separatistų nepriklausomybę su sričių ribomis
Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva pripažįsta Rytų Ukrainos separatistų „liaudies respublikas“ su sienomis, atitinkančiomis Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas, įskaitant šiuo metu Kijevo vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.
„Mes pripažinome šių respublikų nepriklausomybę, ir tai reiškia, kad pripažinome jų visus fundamentalius dokumentus, įskaitant konstituciją. Na, o konstitucijoje įrašytos sienos Donecko ir Luhansko sričių apimtyje tuo metu, kai jos buvo Ukrainos sudėtyje“, – žurnalistams sakė V. Putinas.
Putinas antradienį paragino „demilitarizuoti“ Ukrainą, gavęs parlamento leidimą naudoti kariuomenę už šalies ribų.
„Jeigu vadinamieji partneriai pumpuos šiuolaikinius ginklus dabartinei Kijevo valdžiai, tuomet pagrindinis tikslas yra šiandieninės Ukrainos tam tikro laipsnio demilitarizacija“, – sakė V. Putinas.
Jis pridūrė, kad dėl tikslių sienų turėtų būti susitarta per separatistų atstovų derybas su Ukrainos vyriausybe.
„Tikimės, kad visi klausimai bus išspręsti per derybas tarp dabartinės Kijevo valdžios ir šių respublikų vadovybės“, – pažymėjo Kremliaus vadovas.
Rusijos parlamento aukštieji rūmai antradienį balsavo už leidimą prezidentui Vladimirui Putinui panaudoti Rusijos kariuomenę už šalies ribų separatistams Ukrainoje paremti. Iš viso 153 Rusijos senatoriai palaikė sprendimą, nė vienas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.
Tarybos pirmininkės pavaduotojas Jurijus Vorobjovas sakė, kad šis leidimas nereiškia, kad pajėgos bus automatiškai panaudotos.
„Toli gražu ne visada ginkluotųjų pajėgų naudojimas už Rusijos Federacijos ribų yra jėgos operacija“, – pabrėžė jis.
Pasak J. Vorobjovo, sprendimas leisti naudoti pajėgas užsienyje turėtų būti vertinamas kaip separatistinių „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje gyventojų apsaugos priemonė.
„Ši priemonė gali būti pakankama sustabdyti karui, ginklų naudojimui ir sukurti taiką šioje teritorijoje“, – teigė pareigūnas.
Ukrainos parlamentas antradienį paragino kitas šalis ir tarptautines organizacijas nepripažinti Donbaso regione įsitvirtinusių prorusiškų separatistų nepriklausomybės, pasmerkti ankstesnę dieną tai padariusią Rusijos ir įvesti naujų griežtų sankcijų Maskvai.
Aukščiausioje Radoje, turinčioje 450 vietų, ši rezoliucija buvo priimta 336 deputatų balsais.
„Raginame užsienio valstybes, tarptautines regionines organizacijas nepripažinti neteisėtų apsišaukėliškų darinių atskiruose Luhansko ir Donecko sričių rajonuose nepriklausomybės“, – sakoma pranešime.
Įstatymų leidėjai taip pat paragino kitų šalių vyriausybes ir parlamentus, taip pat tarptautines organizacijas ir jų parlamentines asamblėjas pasmerkti neteisėtą Rusijos sprendimą pripažinti Luhansko ir Donecko separatistų „liaudies respublikų“ suverenitetą.
„Pabrėžiame, kad šis sprendimas yra Rusijos Federacijos daugiamečių sistemingų pastangų, nukreiptų į Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir tarptautinio vientisumo žlugdymą ir jos valstybingumo griovimą“, – sakoma pareiškime.
Ukrainos parlamentas paragino kitas valstybes ir tarptautines organizacijas „įvesti papildomas griežtas sektorines finansines ir asmenines sankcijas Rusijos Federacijai ir jos vadovybei, kad būtų užbaigta ginkluota agresija prieš Ukrainą ir užkirstas kelias tolesniam saugumo padėties eskalavimui Europoje, įskaitant [dujotiekio] „Nord Stream 2“ paleidimo įšaldymą, Rusijos Federacijos atsiejimą nuo tarptautinės tarpbankinės sistemos SWIFT, taip pat draudimą eksportuoti į RF pažangiąsias technologijas, įskaitant susijusias su Rusijos karinės pramonės kompleksu“.
Rusijos URM: Maskva klausimą dėl Donbaso separatistų teritorijų sienų atideda „ateičiai“
Rytų Ukrainos separatistinių darinių, kurių nepriklausomybę Maskva oficialiai pripažino, sienų klausimas bus sprendžiamas ateityje, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Dabar reikia spręsti kitus klausimus. Ir šis klausimas neabejotinai kaip nors bus išspręstas“, – televizijai „Dožd“ sakė URM atstovė Marija Zacharova.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vakare pasirašė įsakus dėl prokremliškų separatistų įkurtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ suvereniteto pripažinimo, o kitą dieną šiuos nutarimus ratifikavo Rusijos parlamentas. Šiuose dokumentuose nenurodoma, su kokiomis sienomis pripažįstami šie dariniai.
Per Ukrainos vyriausybės karą su prorusiškais separatistais šalies rytuose žuvo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.
„Karas vyksta aštuonerius metus, ir sienos klausimas iškilo ne šiandien. Ir ne vien dėl to, kad ji būtų gražiai demarkuota ir kad ten pastatytų pasienio stulpus. Tai išties buvo gyvybės ar mirties klausimas, nes ši [pajėgų sąlyčio] linija buvo užfiksuota dokumentuose, nes nuo šios linijos buvo atitraukiamos pajėgos; nes stebėtojai fiksavo apšaudymus remdamiesi šia linija“, – kalbėjo M. Zacharova.
„Aišku, neįmanoma išspręsti sienų delimitavimo ir demarkavimo klausimo per valandą... To neįmanoma padaryti netgi valstybėms, kurios yra kaimyniškos, draugiškos, neturinčios problemų, – pridūrė ji. – Tai yra ateities klausimas. Tačiau sienos klausimas atsirado ne šiandien.“
Žurnalistams paklausus, ar sienų klausimas bus sprendžiamas, M. Zacharova atsakė: „Taip, žinoma.“
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau antradienį sakė, kad Maskva pripažįsta „liaudies respublikas“ su jų dabartinėmis faktinėmis sienomis.
Pasak D. Peskovo, separatistinės „respublikos“ buvo pripažintos „su tomis sienomis, su kokiomis jos save pasiskelbė. Kai tos dvi respublikos buvo paskelbtos.“
Baltieji rūmai: Rusijos veiksmai Ukrainoje prilygsta invazijai
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad pastarieji Rusijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant Donbaso separatistų „liaudies respublikų“ nepriklausomybės pripažinimą ir sutarties dėl saugumo bendradarbiavimo su jomis sudarymą, prilygsta karinei invazijai.