„Ne, neplanuojame“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Peskovas, atsakydamas į atitinkamą klausimą.
Vienintelė Rusijos pilietė, nuteista per trejus metus trukusį tyrimą dėl Maskvos kišimosi į JAV politiką, pasinaudojo savo ryšiais su JAV Nacionaline šaulių asociacija (NRA), kad užmegztų kontaktus su aukšto rango respublikonais ir įgytų prieigą prie prezidento Donaldo Trumpo, kai jis dar nebuvo išrinktas valstybės vadovu, bei prie vieno iš jo sūnų.
Rusė tvirtino, kad tesiekė pagerinti Rusijos ir JAV santykius ir studijavo universitete Vašingtone gyvendama su vienu respublikonų pareigūnu.
Ji buvo areštuota pernai liepą už įtariamą šnipinėjimą, nors nedirbo tiesiogiai kuriai nors Rusijos žvalgybos agentūrai.
Pernai gruodį 30 metų M. Butina pagal susitarimą su prokurorais pripažino, kad be registracijos veikė šalyje kaip užsienio vyriausybės agentė. Ji buvo nuteista kalėti 18 mėnesių, ir teisėjai įskaitė jai pusę atliktos bausmės.
M. Butina išskris iš Majamio ir sugrįš į Maskvą penktadienio rytą, patvirtino Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas.
„Valstybės departamentas pateikė tokį oficialų atsakymą į kelias ambasados užklausas dėl Butinos sugrįžimo į Rusiją: spalio 25-ąją Marija bus perkelta iš Floridos Talahasio miesto federalinio kalėjimo į Majamio miesto migracijos centrą, iš kur tą pačią dieną ji išskris į Maskvą“, – sakė A. Antonovas.
Buvusi Rusijos senatoriaus Aleksandro Toršino padėjėja ir visuomeninio judėjimo „Teisė į ginklą“ įkūrėja nuvyko į JAV turėdama studentės vizą, nes iki 2018 metų pavasario mokėsi viename universitete Vašingtone.
Amerikiečių teisėsauga įtaria, kad M. Butina mažiausiai nuo 2015 metų Rusijos naudai vykdė konspiracinę veiklą, veikė kaip rusų valdininko agentė ir naudojosi asmeniniais ryšiais su amerikiečiu, įtakingu JAV politikos veikėju.
Po deportacijos rusė 10 metų negalės prašyti išduoti jai vizą į JAV.