1941 metų birželio 22 dieną prasidėjęs karas, kurį Rusija vadina Didžiuoju Tėvynės karu, nusinešė 27 mln. gyvybių. Išgyventos kančios ir aukos paliko gilų randą nacionalinėje atmintyje, todėl Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje žyminti Pergalės diena, kuri Rusijoje minima gegužės 9 dieną, yra svarbiausia tautos šventė.
„Birželio 22-oji vis dar kelia pyktį ir liūdesį visų kartų širdyse ir skaudina dėl milijonų žmonių sugriautų gyvenimų“, – sakė V. Putinas, kalbėdamas prie Nežinomo kareivio kapo memorialo šalia Kremliaus sienos.
„Tie išbandymai, tie siaubingi metai yra įsirėžę mūsų atmintyje tiesiogine prasme“, – kalbėjo jis.
Į Sovietų Sąjungą įsiveržusios nacių pajėgos sparčiai stūmėsi per vakarinę jos dalį ir per kelis mėnesius atsidūrė vos už 30 kilometrų nuo Maskvos. Tačiau Raudonoji Armija atrėmė vokiečių pajėgas prie sostinės, 1942–1943 metais sudavė joms triuškinamą smūgį Stalingrado mūšyje, o galiausiai nustūmė jas per visą Europą iki Berlyno.
Kremlius atkakliai siekia, kad visas pasaulis pripažintų Sovietų Sąjungos pasiaukojimą karo metais ir jos vaidmenį nugalint nacius. Vis dėlto Rusijos vyriausybė vengia minėti minėti, kad pačioje Antrojo karo pradžioje Maskva ir Berlynas glaudžiai bendradarbiavo.
1939 metų rugpjūtį abi šalys sudarė nepuolimo sutartį, vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) paktą, kurio slaptuosiuose protokoluose buvo apibrėžtos abiejų šalių įtakos zonos. Ši sutartis laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių, vedusių į Antrąjį pasaulinį karą, prasidėjusį nuo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos puolimo prieš Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1-ąją.
Tačiau Maskva sako, kad susitarimas su Berlynu buvo būtinas, nes Europa anksčiau paliko Sovietų Sąjungą vieną stabdyti Vokietijos ambicijas, 1938 metais pasirašiusi Miuncheno susitarimą, atrišusį naciams rankas aneksuoti tuometės Čekoslovakijos vakarinę dalį.
Vokietijos savaitraštyje „Die Zeit“ antradienį paskelbtame straipsnyje V. Putinas pabrėžė, kad „nepaisant šiandien dedamų pastangų perrašyti praeities puslapius, tiesa yra ta, kad Sovietų kariai atėjo į Vokietiją ne keršyti vokiečiams, o su kilnia ir didinga išvadavimo misija“.
Rusijos prezidentas straipsnyje šlovino bandymus po karo atkurti savitarpio pasitikėjimą, tačiau dėl blogėjančios saugumo padėties jis apkaltino NATO plėtrą į Rytus, siekiant apimti buvusias sovietinio bloko šalis Vidurio ir Rytų Europoje bei buvusias Baltijos respublikas.
„Tikėjomės, kad Šaltojo karo pabaiga bus bendra visos Europos pergalė, – rašoma straipsnyje. – Tačiau įsivyravo kitas požiūris, pagrįstas NATO, Šaltojo karo relikto, plėtra. Prie šios organizacijos prisijungė 14 naujų narių, įskaitant buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, sužlugdydamos viltis turėti žemyną be jį dalijančių linijų“.
NATO plėtrą Maskva laiko grėsme savo saugumui. Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir prorusiško Ukrainos prezidento nuvertimo Rusijos ir Vakarų santykiai pasiekė nuo Šaltojo karo neregėtas žemumas.
„Visa Europos saugumo sistema dabar smarkiai pablogėjo, – rašo V. Putinas. – Įtampa auga, o naujų ginklavimosi varžybų pavojus tampa realus“.
Pasak jo, Europos saugumą ir klestėjimą galima užtikrinti tik bendromis pastangomis. Rusijos vadovas pabrėžė, kad „Rusija pasisako už visapusiškos partnerystės su Europa atkūrimą“.
„Mes tiesiog negalime sau leisti neštis praeities nesusipratimų, slegiančių jausmų, konfliktų ir klaidų naštą, – rašoma V. Putino straipsnyje. – Mūsų bendras ir neginčijamas tikslas yra užtikrinti saugumą šiame žemyne, nebrėžiant jokių skiriamųjų linijų, [užtikrinti] bendrą sąžiningo bendradarbiavimo erdvę ir įtraukų vystymąsi Europos ir viso pasaulio klestėjimui “.