Tai pirma jo kelionė į užsienį po Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) kovo mėnesį išduoto jo arešto orderio.
Kirgizija yra Rusijos sąjungininkė Vidurinėje Azijoje, V. Putinas susitiks su savo kolega Sadyru Žaparovu ir dalyvaus Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikime su savo sąjungininku Baltarusiją valdančiu Aliaksandru Lukašenka ir kitais regiono lyderiais
TBT ieško V. Putino dėl ukrainiečių vaikų deportacijos. Teismo nutarime reikalaujama, kad TBT narės, tarp kurių Kirgizijos nėra, suimtų Rusijos prezidentą, jei jis atvyktų į jų teritoriją.
Rusijos naujienų agentūros TASS, „Interfax“ ir „RIA Novosti“ ankstų ketvirtadienio rytą pranešė, kad V. Putinas atvyko į Kirgiziją.
Daugiau kaip du dešimtmečius Rusiją valdantis V. Putinas retai išvyksta iš šalies nuo tada, kai 2022 m. vasarį įsakė užpulti Ukrainą. Šiais metais jis keliavo tik į Rusijos okupuotas Ukrainos dalis, pastarosios jo užsienio kelionės buvo į Baltarusiją ir Kirgiziją pernai gruodį, tai neprilygsta anksčiau įtemptai jo tarptautinei darbotvarkei. Dabar jis planuoja kitą vizitą į Šiaurės Korėją, taip pat į Kiniją, o tai tik pabrėžia, kokia izoliuota tapo Rusija.
Galimybę suimti V. Putiną užsienyje Maskva pavadino karo veiksmu, o arešto orderį - „neteisėtu“, bet vis dėlto ėmėsi atsargumo priemonių. Rugpjūtį Rusija vietoj V. Putino į BRICS viršūnių susitikimą TBT narėje Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) pasiuntė užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
„Politinis šou“
Nors dėl plataus masto Ukrainos puolimo V. Putinas tapo Vakarų pasaulyje persona non grata, TBT nutarimas iš esmės uždarė jam duris į didelę pasaulio dalį.
Romos statutą - sutartį, įpareigojančią nares laikytis TBT sprendimų, - ratifikavo 123 šalys. Šis sprendimas buvo tikras galvos skausmas TBT narei PAR, surengusiai BRICS viršūnių susitikimą ir į jį pakvietusiai V. Putiną. Paskutinę akimirką Maskva nusprendė vietoj V. Putino pasiųsti užsienio reikalų ministrą. „Kodėl renginio metu turėčiau kelti problemų mūsų draugams?“, – šį mėnesį sakė V. Putinas, komentuodamas savo nebuvimą Johanesburge. „Jei atvyksiu, prasidės politinis šou“, – pridūrė jis.
Arešto orderis išduotas ir Rusijos vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai, ieškomai dėl karo nusikaltimo neteisėtai deportuoti į Rusiją tūkstančius ukrainiečių vaikų. Maskva kaltinimus atmeta.
Armėnijos premjeras nedalyvauja
V. Putino vizitas vyksta Rusijai nesutariant su kai kuriomis sąjungininkėmis.
Armėnijos lyderis Nikolas Pašinianas neatvyks į viršūnių susitikimą, kuriame dalyvauja V. Putinas, likus dviem dienoms iki renginio paskelbė jo šeimininkė Kirgizija.
N. Pašinianas kritikuoja Maskvą, kad neįsikišo, kai praėjusį mėnesį Azerbaidžanas surengė sėkmingą puolimą ir užėmė separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Armėnijos įstatymų leidėjai ratifikavo sutartį su TBT, tai dar labiau apribojo V. Putino kelionių galimybes ir supykdė Maskvą.Tačiau V. Putinas planuoja susitikti su didžiausio Armėnijos priešo Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu.
Maskvos karas Ukrainoje supurtė ir jos partneres Vidurinėje Azijoje. 2022 m. V. Putinas lankėsi visose penkiose regiono valstybėse - Uzbekistane, Kazachstane, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Kirgizijoje, siekdamas parodyti, kad visos jos yra svarbios Rusijos sąjungininkės.
Prieš V. Putino kelionę Kirgizija pranešė ratifikavusi susitarimą su Rusija dėl bendros oro gynybos sistemos. Maskva turi panašias sutartis ir su kitomis sąjungininkėmis, įskaitant Kazachstaną, Baltarusiją ir Tadžikistaną.
Vis dėlto kai kur regione Rusija vertinama įtariau. Nė viena Vidurinės Azijos šalių pernai nepalaikė Rusijos per svarbų Jungtinių Tautų balsavimą dėl Ukrainos. Rugsėjį Kazachstanas netgi pažadėjo vykdyti Vakarų sankcijas Rusijai, jo vadovas pareiškė, kad Astana nepadės Maskvai jų apeiti.
Vidurinės Azijos šalys, daug jų piliečių dirba Rusijoje, perspėjo savo žmones nekariauti Ukrainoje išvien su Maskvos pajėgomis.