V. Putinas per kasmetį susitikimą su Rusijos ambasadoriais, kai žiniasklaida buvo išprašyta iš salės, esą papasakojo, kad pasiūlė Donbaso ateitį išspręsti surengiant referendumus Donecke ir Luhanske.
Jis esą sutiko neviešinti idėjos, kad Donaldas Trumpas pagalvotų, ir per baigiamąją spaudos konferenciją jos neminėjo.
Planas nulemti Ukrainos teritorijų ateitį, kur pati Rusija pradėjo separatistinį karą, be Kijevo žinios, gali sukelti audrą Europoje, kuri kaip tik ir baiminosi, kad abu lyderiai Helsinkyje sudarys slaptų sandorių.
Tačiau patvirtinimo iš Amerikos nėra – kai Rusijoje apie Helsinkyje pasiektus susitarimus mįslingai kalba ir prezidentas, ir ambasadorius, ir gynybos ministerija, Jungtinėse Valstijose net aukščiausi žvalgybos pareigūnai pripažįsta nežinantys, ką D. Trumpas kalbėjosi su V. Putinu, ir ką galėjo pažadėti.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė išsamiau pakomentuoti kokių nors V. Putino per susitikimą išsakytų pareiškimų apie Ukrainą, rašo „Bloomberg“.
„Buvo aptarta keletas naujų idėjų. Jos dar bus svarstomos“, – tepasakė D. Peskovas.
Ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ JAV prezidentas D. Trumpas susitikimą su Rusijos vadovu pavadino didžiule sėkme. Tarp klausimų, kurie, anot jo, buvo aptarti, jis paminėjo ir Ukrainą, tačiau jokių detalių nepateikė.
Tikėtina, kad Ukrainos politikams V. Putino pasiūlymas sukels pagrįstą nerimą, ypač turint omeny praeitą savaitę D. Trumpo pademonstruotą poziciją dėl to, kad 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija gal ir gali būti pripažinta kaip teisėta.
Tokia perspektyva paaštrino šalyje susidariusią krizę ir paskatino kovas Ukrainos rytuose esančiuose Donecko ir Luhansko regionuose. Ukraina yra pasiūliusi sąlyginę teritorijų autonomiją ir pritaria taikdarių iš tarptautinės misijos dislokacijai.
Tiek JAV, tiek Europos Sąjunga ne kartą yra kaltinusios Rusiją dėl to, kad remia separatistus ginklais, tai pat siunčią karių. Nors Ukrainos rytuose ir iš tiesų pavyko sučiupti ne vieną rusų karį ir konfiskuoti rusiškų ginklų, Rusija tokius kaltinimus atmeta.
Per Helsinkyje po susitikimo pirmadienį įvykusią spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir D. Trumpas, V. Putinas atkreipė dėmesį į 2014 metais Kryme surengtą tarptautinės bendruomenės nepripažintą referendumą, kurio tikslas buvo pateisinti Rusijos įvykdytą aneksiją.
„Mes įsitikinę, kad referendumas vyko tiksliai taip, kaip reikalauja tarptautiniai įstatymai, – sakė V. Putinas. – Rusija šį klausimą laiko išspręstu.“
JAV žvalgybos vadas teigia nežinąs D. Trumpo ir V. Putino pokalbio turinio
JAV žvalgybos direktorius Danas Coatsas teigia, kad iki šiol nežino, apie ką akis į akį Helsinkyje kalbėjosi JAV ir Rusijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas. „Aš nežinau, kas vyko šiame susitikime“, – sakė D. Coatsas ketvirtadienį saugumo forume Aspene JAV Kolorado valstijoje.
„Prezidento privilegija“ yra pasilaikyti sau savo pokalbius su V. Putinu, kalbėjo D. Coatsas. Tačiau jis pabrėžė, kad jis nepritarė D. Trumpo sprendimui susitikti su V. Putinu pokalbių už uždarų durų. Jis siūlė „kitą kelią“, sakė JAV žvalgybos koordinatorius. D. Coatsas taip komentavo žiniasklaidos pranešimus apie rusų paskelbtą informaciją, kad D. Trumpas ir V. Putinas per daugiau kaip dvi valandas trukusį pokalbį susitarė dėl neįvardytų dalykų.
D. Coatsas po dvišalio pokalbio Helsinkyje, kuriame D. Trumpas viešai suabejojo žvalgybos duomenimis dėl Rusijos kibernetinių atakų per 2016 metų JAV rinkimus, paskelbė neįprastą pareiškimą, kuriame gynė jam pavaldžių tarnybų išvadas dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.
„Aš turėjau tai paaiškinti, tai buvo mano pareiga, – Aspene sakė D. Coatsas. – Buvo svarbu užimti poziciją žvalgybų vardu ir amerikiečių vardu“.
D. Coatsas, be to, neslėpė nustebimo dėl ketvirtadienį paskelbtos informacijos, kad svarstoma apie V. Putino viešnagę Baltuosiuose rūmuose šiais metais.
D. Trumpas kviečiasi V. Putiną
Tęsiantis kritikai dėl jo viršūnių susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Helsinkyje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai pakvietė Kremliaus šeimininką rudenį apsilankyti Vašingtone. Tai pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.
S. Sanders ketvirtadienį tviteryje rašė, kad D. Trumpas kvietimą patikėjo savo patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Johnui Boltonui. JAV opozicija, į tai reaguodama, paragino prezidentą pirmiausiai paaiškinti, ką jis Helsinkyje akis į akį aptarė su V. Putinu.
„D. Trumpas neturėtų vėl susitikti su V. Putinu už uždarų durų – ar tai būtų Jungtinėse Valstijose, Rusijoje ar kur nors kitur“, reikalavo opozicijos lyderis Senate Chuckas Schumeris. Opozicijos vadovė Atstovų Rūmuose Nancy Pelosi dar kartą užsiminė, kad V. Putinas gali turėti D. Trumpui nepalankios medžiagos. „Kaip V. Putinas šantažuoja prezidentą D. Trumpą – asmeniškai, politiškai ar finansiškai?“ – klausė ji.
JAV žvalgybos tarnybų koordinatorius Danas Coatsas buvo nustebintas Baltųjų rūmų pareiškimo. Jis Kolorade sakė: „Aš apie tai nieko nežinojau“. D. Coatsas pakartojo savo kaltinimus rusams, kad šie kišasi į Amerikos vidaus reikalus. „Tai jie mėgina pakirsti mūsų pagrindines vertybes, sukiršinti mus su mūsų sąjungininkais, sukelti chaosą mūsų rinkimų procese“, – kalbėjo jis.
D. Trumpas ketvirtadienį tviteryje atmetė kritiką dėl jo „labai sėkmingo“ viršūnių susitikimo su V. Putinu Helsinkyje. Jis rašė: „Aš džiaugiuosi mūsų antruoju susitikimu, kad mes galėtume pradėti įgyvendinti kai kurias iš daugelio diskutuotų temų“.
Jei V. Putinas iš tiktųjų atvyktų į Vašingtoną, tai būtų pirmasis jo apsilankymas Baltuosiuose rūmuose nuo 2005 metų rugsėjo, kai JAV prezidentas buvo George'as W. Bushas.