Naujoje dokumento versijoje V. Putinas pasiūlė nurodyti, kad bet kurios nebranduolinės valstybės, kurią remia branduolinė valstybė, agresija turėtų būti vertinama kaip bendras dviejų valstybių vykdomas Rusijos užpuolimas.
„Tiksliai nurodomos sąlygos, kurioms susidarius Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą. Svarstysime tokią galimybę, kai tiktai gausime patikimos informacijos apie masinį aviacinių ir kosminių priemonių paleidimą ir valstybės sienos kirtimą. Kalbu apie strateginius ir taktinius lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus, hipergarsinius ir kitus orlaivius“, – sakė V. Putinas.
Taigi, naujosios taisyklės leistų Rusijai panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą, jei Ukrainos pajėgos imtų naudoti toliašaudžius vakarietiškus ginklus prieš objektus Rusijos gilumoje.
Pasak V. Putino, branduolinis pajėgumas išlieka pagrindiniu šalies saugumo garantu, todėl Rusijos branduolinę doktriną reikia nuolatos atnaujinti, atsižvelgiant į karinio ir politinio konteksto pokyčius.
„Dabartinė karinė ir politinė situacija, kaip matome, dinamiškai keičiasi ir mes turime į tai atsižvelgti. Kalbu ir apie naujų Rusijai ir jos sąjungininkams kylančių karinių grėsmių ir rizikos šaltinių atsiradimą“, – sakė V. Putinas.
Viena iš naujovių – tai Rusijos teisė panaudoti branduolinį ginklą agresijos prieš Baltarusiją atveju net ir tada, jei ta agresija būtų realizuojama įprastais ginklais. V. Putinas pažymėjo, kad visi atitinkami klausimai buvo suderinti su Baltarusijos vadovybe.
Rusijos prezidentas pabrėžė, kad visi branduolinės doktrinos pakeitimai yra kruopščiai išanalizuoti ir proporcingi esamoms karinėms grėsmėms.
Apie ketinimą peržiūrėti Rusijos branduolinę doktriną ir nusiteikimą „eiti iki galo“ Ukrainoje, V. Putinas pranešė dar birželį. Pasak Rusijos vadovo, Vakarų šalys „nuolatos didina temperatūrą, eskaluoja situaciją“ ir siekia „strateginio Rusijos pralaimėjimo mūšio lauke“. Tačiau strateginis Rusijos pralaimėjimas reikštų „jos valstybingumo ir tūkstantmetės istorijos pabaigą“, nurodė jis.
„Taigi, kyla klausimas: ko mums bijoti? Ar ne geriau eiti iki galo?“ – dėstė Rusijos prezidentas ir pridūrė: „Tai elementari ir taisyklinga logika.“
V. Putinas taip pat pažymėjo, kad doktrinos peržiūra susijusi ir su tuo, kad Vakarai neva svarsto galimybę pažeminti branduolinio ginklo panaudojimo kartelę ir kuria mažos galios branduolinius užtaisus.
JAV analitikai: žvangindamas branduoliniais ginklais Putinas siekia atgrasyti Vakarus
V. Putino veiksmai siekiant išplėsti Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo sąlygas skirti atgrasyti Vakarus, kad šie neleistų Ukrainai Vakarų dovanotais ginklais smogti į karinius taikiniu Rusijoje, sakoma JAV karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
„Rusijos prezidentas V. Putinas ir toliau grasina Rusijos ir Vakarų branduolinės konfrontacijos galimybe, kad galėtų kontroliuoti Vakarų sprendimų priėmimą ir atgrasytų Vakarus nuo leidimo Ukrainai Vakarų tiekiamais ginklais smogti į karinius objektus Rusijoje“, – teigia analitikai.
Kremliaus pareigūnai nuolat skelbia menkai užmaskuotus grasinimus branduoliniu karu tarp Rusijos ir Vakarų, kai tik Vakaruose vyksta svarbios politinės diskusijos dėl tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, pavyzdžiui, dėl Ukrainos teisės panaudoti Vakarų teikiamas sistemas ir suduoti smūgius į toli Rusijoje esančius karinius objektus, taip siekiama pasėti sprendimų priėmėjų baimę.
ISW analitikai jau seniai vertina Rusijos žvanginimą branduoliniais ginklais kaip Kremliaus pastangas atgrasyti Vakarus, o ne kaip Rusijos pasirengimą iš tikrųjų panaudoti branduolinius ginklus. ISW manymu, tikimybė, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus Ukrainoje ar kitur, labai menka.
Trečiadienį per Rusijos Saugumo Tarybos posėdį branduolinio atgrasymo klausimais V. Putinas paskelbė apie Rusijos branduolinės doktrinos koregavimus, išplečiant sąlygas, kada Rusija panaudotų branduolinius ginklus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad pavojinga ir neatsakinga Rusijos branduoline retorika siekiama įbauginti tarptautinę bendruomenę.
Kremlius: nauja branduolinė doktrina – „įspėjimas“ Vakarams
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad atnaujinta branduolinė doktrina, leisianti Maskvai panaudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, turėtų būti vertinama kaip įspėjimas Vakarams.
„Tai turi būti laikoma konkrečiu signalu (...) įspėjančiu šias šalis apie padarinius, jei jos dalyvaus atakoje prieš mūsų šalį įvairiomis priemonėmis, nebūtinai branduolinėmis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukraina kaltina Rusiją „branduoliniu šantažu“
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie plečiamą branduolinę doktriną, Ukraina apkaltino vadovybę Maskvoje „branduoliniu šantažu“.
„Rusijai nebeliko nieko kito, tik branduolinis šantažas; ji neturi jokių kitų priemonių pasauliui bauginti“, – trečiadienio vakarą platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau bandymas išgąsdinti, anot A. Jermako, nebus veiksmingas.
Kiek anksčiau V. Putinas išdėstė naujus galimus scenarijus, pagal kuriuos būtų galima pasitelkti Rusijos branduolinius ginklus. Dabar jie gali būti panaudoti siekiant suduoti atsakomąjį smūgį net ir tada, kai vykdomos masinės atakos pasitelkiant įprastinę ginkluotę, jei dėl to kiltų grėsmė Rusijos egzistavimui.
Kyjivas siekia, kad Vašingtonas leistų naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijos teritorijoje. Be to, Ukrainos kariuomenė nuo rugpjūčio pradžios yra užėmusi tam tikras Rusijos teritorijas Kursko srityje.
Ukraina daugiau nei pustrečių metų su Vakarų pagalba priešinasi visapusiškai Rusijos invazijai.
ES atmeta „neapgalvotą“ Putino grasinimą branduoliniu ginklu
Europos Sąjunga ketvirtadienį kaip „neapgalvotą ir neatsakingą“ atmetė prezidento Vladimiro Putino planą leisti branduolinį atsaką į masinę oro ataką prieš Rusiją.
„Ne pirmą kartą V. Putinas žaidžia su savo branduoliniu arsenalu, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos atstovas Peteris Stano. – Mes, žinoma, griežtai atmetame šiuos grasinimus“.
„Tai tik labai neatsakingo ir nepriimtino Putino elgesio tęsinys“, – sakė ES atstovas P. Stano apie naujausią grasinimą, kuris nuskambėjo tuo metu, kai daugelis pasaulio lyderių dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.
V. Putino pozicija tuo labiau „neapgalvota“, sakė P. Stano, kadangi ją išreiškė nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės vadovas.