Pergalė rinkimuose prognozuojama antros penkerių metų kadencijos siekiančiam dabartiniam šalies vadovui Šavkatui Mirzijojevui.
Š. Mirzijojevas turėtų nesunkiai įveikti keturis likusius simbolinius varžovus, kuriuos iškėlė vyriausybei lojalios partijos. Be to, vienintelis nepriklausomas kandidatas buvo pašalintas iš varžybų dėl prezidento posto.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovaujama misija savo pareiškime kritikavo „tikro pliuralizmo ir prasmingo bendradarbiavimo tarp kandidatų ar su piliečiais stoką“. Jame taip pat minimi rinkimų įstatymų trūkumai.
„Nepaisant neseniai įvykusių sveikintinų reformų... Uzbekistano prezidento rinkimai nebuvo tikrai konkurencingi, o rinkimų dieną buvo pastebėta reikšmingų procedūrinių pažeidimų“, – teigiama stebėtojų misijos pranešime.
Dar prieš paskelbiant oficialius rinkimų rezultatus Rusijos prezidentas V. Putinas anksčiau pirmadienį paskambino Uzbekistano lyderiui ir pasveikino jį su „įtikinama pergale“, pranešė Kremlius.
Kaip skelbia „Bloomberg“, Kremlius neatsakė į prašymą pakomentuoti, kodėl pasveikinta dar prieš paskelbiant rezultatus.
Įprasta praktika prieš siunčiant sveikinimus palaukti, kol šalis oficialiai paskelbs rinkimų rezultatus.
Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai taip pat iš anksto pasveikino Š. Mirzijojevą.
Centrinė rinkimų komisija nurodė, kad oficialūs rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti 16 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.
Š. Mirzijojevo pastangų dėka buvo pradėta, jo žodžiais, „Naujojo Uzbekistano“ programa, užbaigta dešimtmečius nuo buvusios Sovietų Sąjungos laikų gyvavusi priverstinio darbo sistema ir įvestos ribotos žiniasklaidos laisvės.
Tačiau kaip ir velionis šalies prezidentas Islamas Karimovas jis nesiėmė jokių politinių reformų, kurios būtų leidusios numatyti bet kokią alternatyvą jo valdžiai.
Galėjęs būti vienintelis nepriklausomas jo varžovas mokslininkas Chidirnazaras Olokulovas neįveikė jau pirmosios varžybų kliūties ir nesugebėjo užregistruoti partijos, kuri būtų jį nominavusi.
Europos Parlamento vicepirmininkė Heidi Hautala, vadovavusi stebėjimo misijoje dalyvavusiai EP delegacijai, kritikavo „opozicinių partijų pašalinimą ir tikros konkurencijos trūkumą“ kaip „esmines kliūtis demokratizacijos procese“.