Šį tikslą esą sužlugdė karių pasipriešinimas ir „didėjanti mūsų ginkluotųjų pajėgų ir ginkluotės gamybos galia“. Kalbant apie situaciją Ukrainoje, „tvirtai galima pasakyti, kad iniciatyva yra mūsų ginkluotųjų pajėgų pusėje“, pažymėjo V. Putinas.
Jis ne kartą yra pareiškęs, kad Ukrainos pajėgų kontrpuolimas savo teritorijoms išlaisvinti žlugo. „Priešas patiria didelių nuostolių ir reikšmingai išnaudojo savo rezervus, – kalbėjo V. Putinas. – Žlugo ir mitas apie Vakarų karinės technikos nepažeidžiamumą“. V. Putinas susitikime tylos minute pagerbė per mūšius žuvusių rusų karių atminimą.
Prezidentas dar kartą apkaltino JAV, kad konfliktas Ukrainoje peraugo į karą. Vakarai esą visad norėjo pasinaudoti šalimi kaip instrumentu Rusijai sunaikinti. Pasak V. Putino, JAV pasiekė „savo tikslą“ supriešinti Rusiją ir ES Europos žemyne. Kremliaus vadovas kritikavo ir didėjantį NATO aktyvumą prie Rusijos sienų, pavyzdžiui, Suomijoje, kuri V. Putinui pradėjus karą tapo Aljanso nare.
V. Putinas taip pat sakė, kad karas Ukrainoje išryškino Rusijos gynybos problemas. Šaliai esą reikia daugiau dronų, geresnės oro gynybos ir modernios palydovinio ryšio sistemos. Kartu prezidentas gyrė strateginių ginklų modernizavimą. Pavyzdžiui, pradėti eksploatuoti keturi „Tu-160M“ tolimojo nuotolio bombonešiai bei keturi branduoliniai povandeniniai laivai. Iki metų pabaigos turėtų būti parengta naudoti 15 naujų tarpžemyninių balistinių raketų „Jars“ ir „Avantgard“." paleidimo kompleksų.